- Leonas Dykovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas įdomiausių pretendentų šių metų "Oskarų" sąraše – Steveno Spielbergo istorinė drama "Valstybės paslaptis" ("The Post"). Juostoje pasakojama apie vadinamuosius Pentagono dokumentus. 1971 m. laikraštis "The New York Times" paviešino buvusio valstybės analitiko Danielio Ellsbergo (1931, filme vaidina Matthew Rhysas) neteisėtai pasisavintą JAV gynybos departamento archyvą, susijusį su Amerikos veiksmais Vietname nuo 1945-ųjų iki 1967-ųjų.
Medžiaga buvo surinkta ir suarchyvuota Roberto McNamaros (1916–2009) iniciatyva. Pastarasis buvo ilgametis JAV gynybos sekretorius (nuo 1961 iki 1968 m.), ėjęs šias pareigas prezidentaujant Johnui F.Kennedy (1917–1963) bei Lyndonui B.Johnsonui (1908–1973). Tuo pat metu R.McNamara buvo vienas svarbiausių Vietnamo karo architektų. "Pentagono dokumentus" jis ruošė slapta, kaip šaltinį būsimiesiems istorikams, politikams ir diplomatams.
Nemažą dalį paskutinių savo gyvenimo dienų R.McNamara skyrė saviplakai, tad nesunku atspėti, jog minėtą archyvą jis rengė savo sąžinei nuraminti. Tam buvo skirtas ir "Oskarą" laimėjęs dokumentinis filmas "Karo rūkas: vienuolika pamokų iš R.McNamaros gyvenimo" ("The Fog of War: Eleven Lessons from Life of Robert S.McNamara", 2003). "Valstybės paslaptyje" ši įdomi ir svarbi asmenybė pateikiama, kaip siaubingų klaidų pridaręs, bet itin atgailaujantis ir atleidimo laukiantis žmogus (vaidina Bruce‘as Greenwoodas).
Pati archyvo informacija nebuvo itin pavojinga, tačiau patekusi į viešumą sukėlė nemažą triukšmą, mat tuo metu savo piką išgyveno ir Gėlių vaikų siautėjimas, tad viskas, kas susiję su Vietnamo karu, gebėdavo itin įaudrinti visuomenę.
"Valstybės paslaptyje" daug dėmesio skiriama ir tuomečiam JAV prezidentui Richardui Nixonui (1913–1994). Trisdešimt septintasis JAV prezidentas taip ir nepasirodo juostoje, tačiau apie jį visą laiką kalbama (vienareikšmiškai negatyviai). Naujausias S.Spielbergo filmas šiuo klausimu nėra išmintis ir laikosi ilgalaikės popkultūros tradicijos. Nėra kito politiko JAV ir pasaulio istorijoje, kuris būtų toks nekenčiamas ir jau daugelį metų įamžinamas vien negatyviai. Žiūrintys Holivudo filmus, serialus, besidomintys muzika, literatūra, istorija ir kitomis JAV kultūros sritimis tą nesunkiai turėjo pastebėti.
Bet ar iš tiesų Dickas (Richardo mažybinė forma) to nusipelnė? Ar jis iš tiesų buvo toks blogas? Juk net šiurpiausi politiniai monstrai – Aldolfas ir Josifas turi būrius ištikimų gerbėjų. Ar tai reiškia, kad R.Nixonas savo darbais juos pralenkė? Šio politiko valdymo laikotarpis siejasi su daugybe kontroversiškų įvykių ir procesų. Iš savo pirmtakų R.Nixono administracija (kurioje netrūko spalvingų asmenybių, pvz. Henry Kissingeris) paveldėjo Vietnamo karą bei įvairias socialines problemas, kurioms spręsti padarė nemažai prieštaringai vertinamų žingsnių.
Vietnamo kare vienas kontroversiškiausių veiksmų buvo JAV pajėgų įsiveržimas į kaimyninę Kambodžą, siekiant užklupti Šiaurės Vietnamo komunistus iš šono. Visas kortas dar labiau sumaišė Gėlių vaikų maištas JAV Kento universitete. Jo metu jauni nacionalinės gvardijos nariai nušovė keturis savo bendraamžius. Nepaisant to, Vietnamo karas baigėsi valdant būtent šiam prezidentui. Taip pat būtent R.Nixono valdymo metu įvyko perversmas Čilėje, atvedęs į valdžią Augusto Pinochetą (1915–2006). Prie to prisidėjo atvira JAV tarnybų veikla bei R.Nixono administracijos sprendimai.
Lemiamas įvykis, išvertęs R.Nixoną iš posto, – vadinamasis Watergatas (1972 m.). Vieną naktį demokratų partijos būstinėje, Watergato viešbutyje, buvo sugauti įsilaužėliai, montavę pasiklausymo įrangą. Netruko paaiškėti, jog tai žmonės, susiję su R.Nixono aplinka. Žurnalistų ir teisėsaugos tyrimų metu surinkta informacija leido suprasti, jog prezidentas veikiausiai žinojo apie šią savo šalininkų veiklą, suprato, kuo tai gresia, bet vis tiek jų nesustabdė. R.Nixonui grėsė apkalta, tačiau jis nusprendė pasitraukti pats.
Prie neigiamo R.Nixono įvaizdžio prisidėjo ir jo asmeninės savybės bei su masėmis prasilenkiantis požiūris į tam tikrus reiškinius, kad ir tuos pačius Gėlių vaikus. T.y., R.Nixonas buvo vienas tų prezidentų, kuris nesistengė būti visuomenės troškimų simuliakru. Jis pasirinko sprendimą būti savimi – kiek grubiu, senamadišku ir storžievišku, kietakakčiu amerikiečiu.
Visas šis popkultūros negatyvumas užgožia objektyvią realybę ir neleidžia įvertinti kitos šio prezidento veiklos pusės. Tai padaryti svarbu, mat visi R.Nixono administracijos priimti sprendimai turėjo ilgalaikių pasekmių, liečiančių net ir dabartinę politiką. Vidaus politikoje R.Nixonas sustiprino socialinio draudimo išmokas, įvedė minimalų mokestį turtingiesiems ir užtikrino minimalias pajamas skurstantiems. Jo prielankumo dėka buvo sukurtos Vartotojų apsaugos ir Aplinkos apsaugos komisijos bei mestos ypatingai didelės pajėgos kovoje su nusikalstamumu. Jis netgi bandė įvesti kažką panašaus į dabartinę "Obamacare". Užsienio politikoje vienas svarbiausių R.Nixono administracijos pasiekimų, turėjusių ilgalaikių padarinių – santykių su Kinija atšildymas.
Prezidento bendražygio H.Kissingerio dėka sugebėta įlįsti "pro rakto skylutę", susidariusią pašlijus SSRS bei Kinijos ryšiams. Reikėtų konstatuoti, jog R.Nixono ir jo administracijos įvaizdis popkultūroje nėra susijęs su objektyvia realybe. Jis sietinas su subjektyviomis žmonių emocijomis, kurie tais laikais buvo jauni (dabar jiems per 70 m.). Šie istoriniai įvykiai yra tiesiogiai susiję su jų svajonėmis, lūkesčiais, potyriais, džiaugsmais ir vargais. Tai verta dėmesio, jeigu kūrėjas bando perteikti visą to laikotarpio nuotaikų ir gyvenimo realijų mozaiką.
Vertinant konkrečias asmenybes (R.Nixoną arba R.McNamarą), jų veiklą, priimtus sprendimus arba procesus (Vietnamo karą), negalima vadovautis svetimomis emocijomis, o būtina atsižvelgti į bendrą kontekstą ir ilgalaikes tų veiksmų pasekmes. Tai svarbu suvokti, norint netapti daržove šiame informacijos pertekliaus bei melagysčių ir manipuliacijų vešėjimo amžiuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...