- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greičiausiai mažai yra dalykų, dėl kurių vienos nuomonės būtų visi. Net šaltibarščiai, ir tie pamėtėja temų audringoms diskusijoms, pavyzdžiui: bulves valgyti atskirai ar mesti į sriubą? Išvis esama tokių, kuriems lietuviškoji šaltsriubė net nepatinka. Bet turbūt jau senokai joks sprendimas kauniečių neskaldė į tokias priešiškas stovyklas, kaip šlagbauminiai pokyčiai "Akropolio" automobilių aikštelėje.
Vieni garsiausiai piktinasi. Sako, kad tuoj ir orą apmokestins. Kiti džiaugiasi naujiena – gal sumažėjus tų, kurie ten automobilius ištisomis paromis nemokamai laiko, nebereiks it rykliams sukti ratais aplink aikštelę, kol rasi vietą prisiparkuoti. Iš tikrųjų keista gal tik, dėl to, kad kol ramiausiai užkardais apsitvėrė nemažai didesnių miesto stovėjimo aikštelių, jokios polemikos nebuvo girdėti, o štai kritus kone paskutiniam Mohikanui Nemuno pakrantėje – sujudimas. Matyt, kaip dažnai pasitaiko, tiesa kažkur per vidurį.
Pažiūrėjus, kiek procentų tikrai nepigių automobilių važinėja didmiesčių gatvėse, gali pagalvoti, kad atlyginimais lenkiame Šveicariją.
Logiška, kad darbuotojams, nesvarbu, ar dirba jie nedidelėje maisto prekių parduotuvėje, ar prekybos ir pramogų milžine, mašinos laikymas turi būti nemokamas. Vienas aspektas – finansinis, kitas – paprasčiausias saugumas. Norisi tikėti, kad dauguma prekybos ar verslo centrų mąsto taip pat ir savo darbuotojų neskriaudžia. Kitas dalykas – tų užkardų funkcionalumas. Kai kurios aikštelės, ko gero, pataupė technikai, tai dabar toji eina iš proto: tai numerių nesugeba nuskaityti, jei sustojai ne centimetro tikslumu ant linijos, tai įleisti ar išleisti nesiteikia. Teko patirti nuotykių vieno Savanorių prospekto daugiabučio aikštelėje, kur ne tik užkardas veikia pagal savo paties nuotaiką, bet ir kontaktinio numerio ant jo nenurodyta: "Neišleidžia – gaudyk vėją laukuose!"
Bet kažkas kužda, kad šios problemos nėra tai, dėl ko į tą nemokamo stovėjimo laiko ribojimą būtų šitaip jautriai reaguojama. Pamenu, mokantis centre įsikūrusiame universitete, gal koks ketvirtadalis studentų automobiliais atvažiuodavo iki "Akropolio", o paskui ateidavo į visą ar bent pusę dienos vykstančias paskaitas. Jau neminint, kad kai kurie ta aikštele, it nemokamu personaliniu kiemu su vaizdo stebėjimo kameromis, sugeba pasinaudoti dar ilgiau – pavyzdžiui, išvykdami į kelionę. Džiaugsmo iš to yra nebent aplinkinių namų gyventojams, nes mažiau gudruolių neapmokamų vietelių ieško svetimų namų kiemuose, tad rečiau tenka vėluoti į darbą, nes tavo automobilis buvo užstatytas ar jį įbrėžei milimetrais laviruodamas iš nuosavo garažo.
Jei atvirai, man apskritai keistokas lietuvių santykis su automobiliais. Įdomus pats prioritetizavimas. Štai gyvena žmogus sename, neremontuotame vieno kambario bute ar apskritai pas mamą, užtat kieme stovi jo šventas apynaujis BMW. Pažiūrėjus, kiek procentų tikrai nepigių automobilių važinėja didmiesčių gatvėse, gali pagalvoti, kad atlyginimais lenkiame Šveicariją. Ir skirtis su automobiliu daugumai taip skaudu, kad kai kurių net "dviejų promilių kondicijoje" į taksi neįsodinsi. Mane pažįstami dažnai nužiūri kaip ateivį, nes nors turiu automobilį ir vairuoti mėgstu, į kitus miestus, jei daiktų nedaug, dažnokai vykstu autobusu arba traukiniu. Sunku jiems paaiškinti, kad tiek laiko, tiek pinigų prasme man efektyviau kelionėje padirbėti kompiuteriu, o ne nuobodžiauti spūstyse sumokėjus keliasdešimt eurų už benziną.
Ir turint galvoje šitokią žmonių meilę automobiliams, akių nebadyti negali tam tikri paradoksai. Pavyzdžiui, taupoma pilant į juos nekokius degalus, taisyti vežama pas neaiškų meistriuką, ratai bildinami beieškant vietos tarp svetimo duobėto kiemo kraterių. O kalbant apie pasipiktinusius, kad po keturių valandų nemokamo stovėjimo prie PLC teks pradėti mokėti, tarsi ir savaime kyla klausimas. Kodėl negaila kine pirkti spragėsius, už kuriuos lupama velniai žino kiek kartų daugiau negu savikaina, kodėl net akys nesumirksi čiumpant madingą šaltą kavą (vėlgi, savikaina palikta kažkur už horizonto), bet euras ar du už papildomą stovėjimo valandą – svieto pabaiga?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į žalią ateitį – be apatinių4
Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būs...
-
Apie demokratiją ir Seimą5
Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...
-
Upeivių rūpesčiai ir sentimentai2
Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...
-
Svieto lyginimas
Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...
-
Sezonas be intrigos?2
Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...
-
Žiema, sniegas, kelininkai ir politika5
Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...
-
Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė1
Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...
-
Dangus virš Korėjos1
Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...
-
Ekspertų perteklius4
Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...
-
Laisvė ir kalavijas4
Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...