Svaiginamas 1990-ųjų kovas

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001.

Šis pokštas buvo iškrėstas ne vien dėl smagumo. Jis parodė, kad Kremliaus gniaužtai okupuotose Baltijos šalyse silpsta, galbūt negrįžtamai. Pasidžiaugiau savo 15 minučių šlovės. Tuomet sulaukiau atpildo. Mano darbdavys – laikraštis „The Independent“ – paliepė man tučtuojau išvykti iš šios šalies. Priešingu atveju sovietų valdžia uždarytų gyvybiškai svarbų mūsų biurą Maskvoje.

Mielai iš naujo persikelčiau į tas svaiginamas 1990-ųjų kovo dienas, bet būčiau truputį dėkingesnis ir atsargesnis negu buvau anuomet.

Tačiau kokiu būdu? Sovietinės išvykimo vizos neturėjau. Man reikėjo rasti žmogų, turintį įtakos biurokratams, kad galėčiau kirsti sieną. Nuvykau į kaimyninę Baltarusiją, kur mano lankymasis buvo neabejotinai neteisėtas, ir paaiškinau savo keblią padėtį KGB būstinėje srities centre Gardine. Po ilgo laukimo ir priekabaus kamantinėjimo man buvo pareikštas griežtas perspėjimas, kad visam gyvenimui netenku teisės atvykti į Sovietų Sąjungą, ir buvau įsodintas į traukinį, išvažiavusį į Vakarų Berlyną.

Vilniuje kovo 11-ąją turėjusios vykti (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – BNS) metinių iškilmės dėl pandemijos buvo atšauktos. Tačiau mano prisiminimuose malonūs įspūdžiai sumišę su kitokiais apgailestavimais.

1990-ųjų kovas atrodė niūrus, įtemptas metas. Tačiau mes net neįsivaizdavome, kaip mums pasisekė. Man niekada nešovė į galvą mintis, kad sovietų valdžia galėtų griebtis smurto prieš mane – arba prieš mane priėmusius lietuvius. Informacinė atmosfera atrodė draugiška: į Gorbačiovą susitelkusi Vakarų žiniasklaida kai kada keldavo daugiau rūpesčių negu sovietiniai naujienų leidiniai. Nebelikus komunistinės cenzūros atrodė, kad vyksta niekada nesibaigsianti spaudos laisvės šventė. Kaštai buvo maži, o paklausa – didelė. Nebeliko draudimų, verslas klestėjo. Politikoje iš aukštų tribūnų buvo žeriami pasižadėjimai laikytis bendrų vertybių. Šaltasis karas baigėsi. Prieš Vakarus buvo nusistatę tik saujelė radikalų.

Tais laikais šiandieninių rūpesčių, tokių kaip pandemijos, klimato kaitos, migracijos ir technologijomis paremtų distopijų, dar niekas neprognozavo.

Kremliaus įtaka visur silpnėjo. Leningrado (greitai tapsiančio Sankt Peterburgu) miesto valdžia buvo vertingi sąjungininkai kovojant su „Centru“ – centrinės valdžios institucijomis. Jeigu tuomet būčiau susipažinęs su vienu dziudo mėgstančiu biurokratu, neilgai trukus tapsiančiu mero patarėju užsienio reikalams, būčiau šiltai jį pasveikinęs. Taip pat atsainiai vertinome ekonominius nusikaltimus: spekuliantai ir juodosios rinkos prekeiviai buvo ekonominės laisvės kovotojai, spartinę atgrasios ir neveikiančios planinės ekonomikos nuosmukį. Jeigu jie pažeidinėjo sovietų įstatymus – ką gi, mes darėm tą patį.

Visa tai pasikeitė. Gruodį Eduardas Ševardnadzė atsistatydino iš užsienio reikalų ministro pareigų ir pateikė grėsmingą perspėjimą, kad griežtosios linijos šalininkai sieks revanšo. 1991-ųjų sausio žudynės Vilniuje, kai Kremliaus valdymą mėginę atkurti sovietų kariai nužudė 14 žmonių ir dar tūkstantį sužeidė, įrodė, kad jis buvo teisus. Mums taip pat bus priminta, kad sovietinė sistema tebėra pajėgi skleisti nuodingą dezinformaciją. Prisimenu sukrėtimą, kai anksčiau didvyriu laikytas Aleksandras Nevzorovas, dirbęs Leningrado televizijos laidoje „600 sekundžių“, pareiškė, kad aukas nušovė lietuvių nacionalistai, o ne didvyriški sovietų kariai, malšinę fašistų sukilimą.

Tais laikais šiandieninių rūpesčių, tokių kaip pandemijos, klimato kaitos, migracijos ir technologijomis paremtų distopijų, dar niekas neprognozavo. Jeigu apskritai būtume apie tai pagalvoję, būtume instinktyviai manę, kad Vakarai, vadovaujami JAV, įveiks šias problemas, o Sovietų Sąjunga (greitai tapsianti Rusija) ir Kinija taip pat atliks konstruktyvų vaidmenį. Mūsų dienų susiskaldę, demoralizuoti Vakarai, nualinti savo godumo ir cinizmo, taip pat puolami iš išorės senųjų priešininkų, naudojančių naujas taktikas, būtų atrodę neįsivaizduojami.

Mielai iš naujo persikelčiau į tas svaiginamas 1990-ųjų kovo dienas, bet būčiau truputį dėkingesnis ir atsargesnis negu buvau anuomet. Tolesnėmis savaitėmis, mėnesiais ir metais galėjom daug ką padaryti kitaip. Tačiau dabar mums reikia gyventi su pasekmėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nastalgija;- pries 30 metu mergaite buvau as nekalta

nastalgija;- pries  30  metu mergaite buvau as  nekalta portretas
svelnus plaukai intymioj vietoj raites ir putyte buvo vos vos yskelta, pries 30 metu atvykau y Maskva ir prisikau Raudonojoj aikstej vidury dienos...vau.... tave juk suimt galejo rusu palicajai butum kalejime supuves .....cha .....taigii as sau y savo kelnes prisikau
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių