Sudėtingas pasirinkimas: nusipelnę ar būsimi pensininkai?

Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra" nėra ir nebus investicija. "Sodra" buvo, yra ir bus kartų solidarumo priemonė, kai jaunesnioji ir darbinga karta suneša pinigus į bendrą katilą, iš kurio tuo pat metu mokamos pensijos ir įvairios kitos išmokos.

Dabartiniams pensininkams pasisekė – pastaraisiais metais į darbo rinką ateina paskutinė sovietinės Lietuvos vaikų bumo karta. Būtent nauji darbo rinkos dalyviai, gimę 1985–1990 m., lėmė, kad kelerius pastaruosius metus "Sodra" nepatiria didelių problemų – mokamų mokesčių, sunešamų naujai dirbančių jaunuolių, pakanka įvairioms išmokoms didinti.

Tačiau tokia padėtis apgaulinga – jau artimiausiais metais pajausime, kokių ilgalaikių padarinių turi demografinė krizė, kai po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais staigiai pradėjo mažėti gimstamumas. Šios demografinės duobės, iš kurios ir šiandien dar nesame išlipę, poveikis bus didžiulis – gausi dabartinių 50–60-mečių karta netrukus pasieks pensinį amžių ir išlaidų biudžetas išaugs itin žymiai. O "Sodros" pajamos augs jau gerokai lėtesniu tempu.

Netrukus "Sodra" pajus didžiulį spaudimą, kai dirbančiųjų mokami valstybinio socialinio draudimo mokesčiai nebepadengs išmokų poreikio.

Skaičiuojama, kad šių metų pradžioje, prieš prasidedant koronaviruso krizei, "Sodros" rezervas sudarė daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Vėliau užklupusios krizės neplanuotos išlaidos didele dalimi yra dengiamos tiesioginėmis valstybės biudžeto dotacijomis. Tačiau tokia praktika kelia rimtų klausimų, ar dabartinis "Sodros" modelis iš tiesų adekvačiai paskirsto pareigas ir teises tarp skirtingų kartų? Ar, visą naštą kraudami ant valstybės ir šiandien dirbančiųjų, mes esame sąžiningi prieš dar tik būsimus pensininkus ir ateities kartas?

Juk vaikų kasmet gimdome mažiau, o iš Švedijos pavyzdžių matome, kuo baigiasi bandymai imigrantais užkimšti šį vis didesnį darbo jėgos trūkumą.

Lengva politikui pažadėti vienkartinę (ar daugkartinę) 200 eurų išmoką. Skaičiuojama, kad viena tokia nacionalinė dovana senjorams valstybei kainuoja apie 180 mln. eurų, t.y. apie trečdalį "Sodros" rezervo. Ir tai tik vienas proginis (priešrinkiminis) politikų pažadas. O ką valstybė galės pasiūlyti, kai užklups išties didelio masto nacionalinių finansų iššūkiai?

Kokią garantiją gauti adekvačią pensiją turi šiandienos dirbantieji? Kas jiems mokės pensijas (ir kokio dydžio) 2030-aisiais ar 2050-aisiais? Juk vaikų kasmet gimdome mažiau, o iš Švedijos pavyzdžių matome, kuo baigiasi bandymai imigrantais užkimšti šį vis didesnį darbo jėgos trūkumą.

Pensininkai, dirbantieji ir ateities piliečiai turi būti lygiaverčiais atviros ir sudėtingos diskusijos dalyviais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oi Oi

Oi Oi portretas
Kodel mokesciai daugiausiai surenkami is viduriniosios klases, t.y. maziau uzdirbanciu, negu turtuoliu? Kodel reikia analizuoti dabartinius pensininkus ir ju pajamas. Juk zmones kurie visa savo gyvenima dirbo, uzsidirbo maziau nei minimumas. Tamsta irgi jau sensti. Dabartiniai pensininkai islaike praeitos kartos pensininkus, kokia cia naujiena. Taip ir eina is kartos i kartas.

aaa

aaa portretas
Tie 200 eur tai lašas jūroj, palyginant kiek iššvaisto biudžeto lėšų komandiruotėms, tušinukams, premijom sau valdininkai. O kodėl dešimtmečiais neįvedami progresiniai mokesčiai, kodėl visas biudžeto skyles užtaiso vargingiausių sąskaita.

Aš portretas
Ši jaunesnioji karta išlaiko Anglijos ir kitų užsienio šalių pensininkus,o ne mūsu pensininkus.Autorius truputi apsiriko.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Istorija sukasi ratu?
    Istorija sukasi ratu?

    Rusijos pietuose įsikūrusi Kazanė, mokslo metams ritantis į pabaigą, trumpam pavirto Amerika blogąja prasme. Nuo šiol čia kiekviena gegužės 11-oji turbūt bus minima kaip gedulo diena. ...

  • Palanga eina Kauno pavyzdžiu. Kas nutiko, Vilniau?
    Palanga eina Kauno pavyzdžiu. Kas nutiko, Vilniau?

    Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kai vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Kilo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba kalvelė. Deja, ilgai puoselėtai idėjai &n...

    5
  • Teisė būti pačiuožusiu
    Teisė būti pačiuožusiu

    Tyliai ramiai į mūsų pasaulėvaizdį įsliūkina didelių permainų metas. Patys to nė nenutuokdamos pasaulio garsenybės vaiko demonus iš mūsų, lietuvių galvų. ...

    2
  • Politikai viską žino
    Politikai viską žino

    Naujausia mada – apklausos. Užsako Prezidentas, užsako politikai, užsako nacionalinis transliuotojas, laikraščiai, žurnalai, interneto portalai. Norima žinoti, ką žmonės galvoja? Deja, tai, ką jie mano, kartais visiškai nesutampa ...

    3
  • Poza – pagal užsakovo poreikį
    Poza – pagal užsakovo poreikį

    Praėjusią savaitę paminėta Spaudos diena. Galima būtų sakyti tradicinė, tačiau jokios rimtesnės tradicijos iki šiol taip ir nesusifermentavo. Galbūt todėl, kad profesionalios spaudos atstovai per šventes taip pat dirba. Kaip ir sekmadi...

    2
  • (Ne)sunkus kelias atgal
    (Ne)sunkus kelias atgal

    Neseniai atšaukus draudimus lankytis galerijose ir muziejuose,  karantino ribojimams ir toliau laisvėjant, nekantru sulaukti, kada gi bus galima apsilankyti kultūriniuose renginiuose, spektaklių premjerose ar vakarėlius organizuojančiuose nakt...

    1
  • Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos
    Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos

    Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs ...

    5
  • Pošventinis „post scriptum“
    Pošventinis „post scriptum“

    Jei ne karantininiai apribojimai, šiandien kilnotųsi "Vasaros olimpo" terasos stogas... Kolegos gegužės antrąjį šeštadienį čia burtųsi švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minimą gegužės 7-ąją. P...

  • Lietuva – ne tik krepšinis
    Lietuva – ne tik krepšinis

    Kad lietuviai moka žaisti ne tik krepšinį, buvo aišku dar prieš tris dešimtmečius, kai Kauno "Žalgiriui" dominuojant buvusios SSRS krepšinio aikštelėse, Vilniaus "Žalgiris" tapo viena įspūdi...

    2
  • Osama. Dangiškoji komedija
    Osama. Dangiškoji komedija

    Manoma, kad tai įvyko nykią nuobodžių 2011 metų gegužę. Žmonijos proletariatų sluoksniuose vis dar sklandė kalbos apie britų princo Williamo (1982) ir skrydžių dispečerio dukters Catherine‘os (1982) vedybas, o viso pasaulio lunatikai, it pa...

    3
Daugiau straipsnių