Studentė: kodėl jie išvažiuoja?

Kiekvieną dieną Lietuvą palieka vis daugiau žmonių. Išvažiavus visiems draugams ir artimiesiems, nebeištvėriau ir nusprendžiau parašyti, kad kas nors atkreiptų dėmesį ir susirūpintų, kaip būtų galima paveikti emigracijos mastus.

Bauginami skaičiai

Emigracija – Lietuvai gerai pažįstamas reiškinys. Per pastaruosius penkiolika metų iš šalies išvyko apie 300 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004 m., atrodo, tik paskatino žmones ieškoti laimės svetur.

Kas gi skatina emigraciją? Žmonės ieško geresnio gyvenimo, nei gali pasiūlyti buvusių ir dabartinių valdininkų gobšumo ir nekompetentingumo alinama Lietuva. Pagrindinė priežastis, genanti lietuvius iš tėvynės, yra noras dirbti ir užsidirbti. Žmonės ieško šalies, kur norinčiajam dirbti yra darbo vietų. Todėl sveiko proto ir moralės požiūriu kiekvienam tų žmonių galima tik pritarti.

Pažadais netiki

Šiuo metu Lietuvoje vyksta esminis ekonominės sistemos pertvarkymas: tik žadamos didesnės pensijos, vidutinis atlyginimas ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Tačiau Lietuvos gyventojai jau seniai nebetiki Vyriausybės pažadais.

Tai liudija Statistikos departamento duomenys: 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15 571 žmogus, 2006 m. – 12 602, 2007 m. – 13 853, 2008 m. – 17 015, 2009 m. 21 970 žmonių. Per ketverius metus Lietuva prarado 81 tūkst. energingų ir protingų žmonių.

Įdomu, ką parodys šių metų statistika? 90 tūkst. žmonių – apytiksliai toks skaičius išreikš emigracijos mastą iš Lietuvos 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu išliks šiandienės tendencijos. Gyventojų registro duomenimis, iki rugpjūčio 31 d. emigracija buvo pasiekusi iki šiol neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Tiesa, tikrąją padėtį turėtų atskleisti 2011 m. visuotinis gyventojų surašymas.

Nori būti laimingi

Daugiausia šalį palieka jauni, iššsilavinę žmonės. 2009 m. 25–29 metų gyventojai sudarė penktadalį emigrantų. Savame krašte januoliai nemato ateities, o užsienio šalys atrodo kaip Pažadėtoji žemė, kur kiekvienas randa savąją vietą po saule.

Išvykusieji teigia, kad susikurti materialinę bazę, atvykus į kitą šalį, pavyksta gana greitai – per kelerius metus, tačiau tęsti savo profesinį gyvenimą pasiseka nedaugeliui. Patyrusieji emigranto dalią supranta, kad su profesine karjera teks atsisveikinti galbūt visam laikui. Lietuvoje jie buvo mokytojai, inžinieriai, architektai, o svetur jie tampa valytojais, braškių skynėjais, statybininkais, senelių prižiūrėtojais

Šiltai įsikūrę svetimoje šalyje žmonės nebegalvoja sugrįžti į tėvynę. Dėl šios priežasties šalyje mažėja gimstamumas – Lietuvoje gimsta beveik perpus mažiau kūdikių nei prieš 16–17 metų. 2050 m. mūsų bus jau beveik milijonu mažiau nei 1989 m.

Vis dažniau šalį palieka išsilavinę, aukštos kvalifikacijos žmonės, nusprendę profesinės karjeros siekti svetur.

"Labai gerai, kad šiandien žmonės nori realizuoti savo talentą kitoje šalyje, ir niekas neturi teisės jiems trukdyti, bet Lietuvos valdžios garbės reikalas sukurti tokias sąlygas, kad žmonės norėtų grįžti į tėvynę, ir tas žinias, kurias įgijo svetur, panaudotų valstybei kurti", – teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Labai gaila, kad optimistiškas I. Degutienės požiūris nesustabdo žmonių, norinčių palikti tėvynę. O išvyksta jie dėl paprastos priežasties – žmonės nori būti laimingi. Toks ir turėtų būti valstybės tikslas – gerbti ir saugoti savo piliečius, o ne priversti juos gėdingai slėpti Lietuvos pilietybę ir bėgti svetur ieškoti laimės braškių plantacijose.