Štai tokie buvo metai

Metų pabaigoje tarsi įprasta apžvelgti, ką nuveikėme, išmokome, atradome ar praradome per pastarąją planetos kelionę aplink Saulę. Tik jei reikėtų įvardyti populiariausią 2018-ųjų tendenciją, ši, deja, būtų greičiausiai ne išradingi instagramo filtriukai, ne į drabužių spintas sugrįžusios dešimtojo dešimtmečio mados ir net ne lietuviška trap stiliaus muzika, o... neapykanta.

2018-aisiais netrūko aštrių diskusijų jautriais klausimais. Metus pradėję su pasauliu nuvilnijusia #metoo banga, užbaigėme juos vaikų atiminėjimo skandalų virtine. Ironiška, kad temos, su kuriomis vertėtų elgtis atsargiai ir rūpestingai it su krištoline vaza, pravėrė įsiūčiu kunkuliuojančią Pandoros skrynią. Ko ten tik nebuvo: ir nukentėjusių moterų keikimo, ir neadekvačių grasinimų kaltinamiesiems, nepelnytų teisingumo rankos kirčių padorioms šeimoms, visiškai atvirkštinės reakcijos su teiginiais "mus daužė, ir nieko – normalūs išaugom" bei gąsdinimų mirtimi tiems, kurie tikėjo besielgią pilietiškai.

Bet tūlžingiems nenorminės leksikos šūkaliojimams visai nebūtinos subtilios temos, gausios nutylėjimų, skaudulių ir rūko, per kurį net ir stovintiems šalia sunku suprasti, kaip yra iš tikrųjų. Štai džiaugėmės atkurtos valstybės šimtmečiu, tačiau dorovės ir lietuvybės sergėtojai netrūko alkūnėmis apstumdyti tų, kurie, čia gimę, augę, kuriantys ir mokantys mokesčius, pasak jų, mylėti Lietuvos neturi teisės. Viena dėl to, kad ne abstinentė ir internetinių drąsuolių iškeikta netyli, o pasiunčia dar toliau, kita – nes sceninis pseudonimas su nelietuviška raide.

Sugriūsime kaip visuomenė ne dėl maro ar karo, o dėl ambicijų visuomet žinoti geriausiai, principingumo nepriimti manančio arba atrodančio kitaip ar išminties trūkumo tiesiog nutylėti, jei žodis ant liežuvio galo piktas.

Netrūko ir viešų skyrybų, kai visi netingintys laidė žodinės strėles "barakuda" ar "kvailys" į nepažįstamus žmones. Tarp žinomų veidų užgimė naujų porų, kurias dėl plaukų spalvos ar panašiai absurdiškų priežasčių visuomenė suskubo pasmerkti. Tai, beje, daryti tampa vis lengviau ir socialiai priimtiniau. Anksčiau apkalbinėti būdavo tarsi ir gėda, panašiai, kaip miegoti su kaimyno žmona, – gal slapčia teikia džiaugsmo, bet viešai padorumo sumetimais niekas to neafišuoja. O štai šiandien pakanka interneto ryšio bei klaviatūros, ir pasipila negatyvo lavina. Viešpatie, net vargšės Kalėdų eglutės, ir tos, kaip kiekvienais metais, sugebėjo tapti pyktyje permirkusių pasisakymų ir susiraukusių jausmaženklių objektu.

Ir liūdniausia ne dėl to, kad garsus rėkimas vietoje empatijos ar išklausymo būdingesnis nebrandžioms, neišsilavinusioms visuomenėms. Tokios diskusijos, nesvarbu, aptarinėjama įtariama išprievartavimo istorija ar kalėdinio medžio dekoracijos, tampa tiesiog unitazu, į kurį išvemiamas sukauptas kartėlis. Nors dangstomasi mistinio visuomenės intereso gynimu ar moralės sergėjimu, iš tikrųjų tikslas – visai ne ieškoti tiesos, o tiesiog nekęsti. Ir šis pyktis veikia domino principu. Nuolatinis iš visų kampų sklindantis skalijimas verčia pajausti, kad gyveni pasaulyje be meilės. O juk būtent meilė, užuojauta ir bent minimalios pastangos pasivaikščioti įsispyrus į kito batus leidžia susikalbėti.

Senojo Testamento Pradžios knygoje yra viena ir šiandien aktuali istorija apie Babelio bokštą. Joje pasakojama, kad už bandymus suręsti dangų siekiantį statinį anuomet viena kalba šnekėjusius žmones nubaudė Jahvė – visi jie prabilo skirtingomis kalbomis. Kadangi nebegalėjo vieni kitų suprasti, bokštas taip ir liko nepastatytas. Metant žvilgsnį į praėjusius metus, darosi baugoka, kad aukštesnės jėgos panašiai už kažką baudžia ir mus. Neramu, kad sugriūsime kaip visuomenė ne dėl maro ar karo, o dėl ambicijų visuomet žinoti geriausiai, principingumo nepriimti manančio arba atrodančio kitaip ar išminties trūkumo tiesiog nutylėti, jei žodis ant liežuvio galo piktas. Žinoma, ateitis priklauso tik nuo mūsų. Šiek tiek perfrazavus vieną šaunų humoristą, net galima pasakyti: "Štai tokie buvo metai. Kiti, tikėkimės, bus geresni."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alexs

Alexs portretas
Su Naujais Metais Nikoleta!!! Nuostabei rasai, tavo straipsniai laukiami, Aciu!

Liuks

Liuks portretas
Viena geriausių autorių, lyg koks stebuklas tarp rašančių.

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Puikiai parodijuoja Dievo Jahovos darbus ir kreivai Lietuvoje statomus daugiaukščių architektus bei staybininkus,kurie ir statydami nesusišneka,kas iš jų svarbesnis bei kam daugiau garbės ir pinigų priklauso,Visa kita įvykių plagijavimas.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar Vyriausybė turi „Planą B“?
    Ar Vyriausybė turi „Planą B“?

    Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų. Politikams, sprendimų priėmėjams,...

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    23
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    7
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

Daugiau straipsnių