Skrydžio jausmas keliaujant „Angelų takais“

Dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba paremtame meniniame režisierės Kristinos Buožytės virtualios realybės filme „Angelų takais“ žiūrovui atveriamas plačių galimybių pasaulis. Per visą filmą aplinka reaguoja į jo žvilgsnį, todėl atidus, įdėmus stebėjimas keičia ir praturtina ją, priartindamas prie originalių M.K.Čiurlionio paveikslų.

Filme galima matyti net šešias dešimtis dailininko kūrinių, kurių vieni bus atpažįstami lengvai, o kiti – galbūt matomi (ir patiriami) pirmą kartą. Juosta apdovanota prestižiniu „Lumen Prize for Art and Technology“ prizu, skiriamu už laimėjimus mene ir technologijose, ir „Sidabrinės gervės“ Profesinės meistrystės apdovanojimu. Filmo kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas, garso režisierius Vytis Puronas, kūrė OKTA, „Natrix Natrix“, „Asterman“, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.

Pirmosiomis filmo sekundėmis per VR akinius regima aplinka primena knygą su 3D paveikslėliais. Skirtumas toks, kad žiūrovas paveikslėlius mato ne per atstumą, o pats tampa veikėju juose. Skaitant knygą, joje užrašyta istorija išgyvenama nuo pačios knygos ir skaitytojo atskiroje fantazijų erdvėje, kurią sukuria vaizduotė, o virtualios realybės filme, priešingai, pasakojimas ir žiūrovas veikia vienoje erdvėje, yra priklausomi vienas nuo kito. Be to, žiūrovas ne tik regi vaizdus ar girdi garsus.

Filmo siužetą jis jaučia savo kūnu ir išgyvena emocijas, kurios yra jo paties, o ne personažo, kaip yra knygoje. Ketvirtį valandos trunkanti kelionė „Angelų takais“ yra naujas patyrimas, neprimenantis nieko, ką iki tol yra tekę patirti.

Vizuali filmo kalba yra simboliška, kaip ir būdinga M.K.Čiurlionio kūrybai, todėl tai, ką mato ir patiria kiekvienas žiūrovas, kas kartą yra tarsi naujas pasakojimas, kuriuo paremtas dinamiškas filmo siužetas. Nereikėtų jo bandyti papasakoti žodžiais ir taip sprausti į rėmus, sukurtus realybei. Tai jausmų, emocijų, išgyvenimų filmas, kuriame M.K.Čiurlionio kūryba, perkelta į trimatę erdvę, nepraranda savo gylio, emocinio paveikumo ir paslapties.

Paveikslai – lyg dideli langai, pro kuriuos matyti kitoks pasaulis: jautresnis, darnesnis, šviesesnis, geresnis.

Menininko kurti paveikslai – lyg dideli langai, pro kuriuos matyti kitoks pasaulis: jautresnis, darnesnis, šviesesnis, geresnis. O jų perkėlimas į trimatę erdvę prilygsta langų atvėrimui, suteikiančiam galimybę žiūrovui lėtai ir atsargiai įžengti į tą pasaulį, dėmesingai tyrinėti jo detales, leidžiantis į dvasinę kelionę plačiai atmerktomis akimis. Tai nėra tiesiog filmas M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais ar istorija, papasakota kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tai – išgyvenimas, patirtis, kuri išliks labai ilgai, nes yra unikali, sukurianti stebuklą žengti už realybės ribų ir 25 min. žvelgti į amžinybę.

Žiūrovo patyrimus sustiprina filme skambanti M.K.Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzika. Gražūs, harmoningi garsai vilnija žiūrovo, keliaujančio po besikeičiantį kitokios realybės peizažą, kūnu. Ir tas kūnas atrodo toks lengvas, sklendžiantis erdvėje, lyg angelo, kylančio viršun ir po savo kojomis matančio nuo švelnaus vėjo linguojančius margaspalvių gėlių žiedus, pastelinių spalvų drugius, gilius, mėlynus vandenis ir nuo jų kylančius rūkus, užslenkančią tamsą ir ją išsklaidančią ryškią auksinę šviesą. Skrydžio jausmas filme – nuostabus.

Kas? Filmo „Angelų takais“ peržiūra.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Seansai vyksta iki 2023 m. liepos 30 d.