Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

Atėjo laikas, kai realybėje galima patikrinti Vyriausybės patvirtinto Ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketo, kurio bendra vertė jau net – 3 mlrd. eurų, veiksmingumą.

Prieš mėnesį Vyriausybė (viešųjų pranešimų forma) patvirtino galimybes gauti paskolas su valstybės garantija,  sunkumus patyrusiam verslui per INVEGA kompensuoti palūkanas, mokėti išmokas už prastovas ir savarankiškai dirbantiesiems mokėti varganus 257 eurus ir t.t.

Deja, ko ir bijojome, kad visos geros iniciatyvos įklimps į biurokratijos brūzgynus, tas ir atsitiko: iki šiol nei viena priemonė realiai neveikia arba tam keliui nueiti reikės papildomų investicijų teisininkams, konsultantams bei tarpininkams.

Ką siūlome, o gal reikėtų jau ir reikalauti:

Pirma: Vyriausybė/Užimtumo tarnyba privalo viešai skelbti oficialią informaciją, kokie realūs pasiekimai pasiekti įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketą pagal kiekvieną pagalbos dėl COVID-19 priemonę, taip, kaip šiuo metu skelbiami duomenys apie koronaviruso plitimą. Visi turime matyti duomenis, kaip Vyriausybė įgyvendina savo planus. Ir užtenka visiems spaudos pranešimų „... kaip bus gerai...‘‘.

Antra: Lietuvos bankas taip pat turi skelbti informaciją, kurią pateikia kiekvienas bankas ar finansinės institucijos, kiek paskolų pratęsta/naujai išduota smulkiam ir vidutiniam verslui, koks palūkanų vidurkis: padidėjo ar sumažėjo. Kaip Lietuvos bankas savo pareiškime skelbė – pagrindo bankams didinti palūkanų nėra!

Trečia: prašome gerbiamą Prezidentą Gitaną Nausėdą imtis lyderystės ir iniciatyvos, kad kuo skubiau būtų paskirtas kompetentingas Ekonomikos ir Inovacijos ministerijos ministras. Negali šalis šiuo sudėtingu momentu būti be tokios svarbios ministerijos vadovo. Ambicijos į šoną, svarbiausia  – Valstybė ir jos žmonės.

Iš gyventojų gaunu akivaizdžių įrodymų, kurie tik patvirtina, kad šiuo metu „skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų rankose“. Taip neturėtų būti.

Pavyzdys Nr. 1. Viena įmonė (nors tokių jau šimtai) kreipėsi į INVEGĄ norėdama pretenduoti į priemonę, kuri leistų kompensuoti palūkanas. Iš karto gavo atsakymą, kad negalima, nes paskolos paskirtis neatitinka reikalavimų. Paprašius paaiškinti, kokias sąlygas turi atitikti įmonė ir paskola,  gautas atsakymas, kurį pridedu. Pažymėsiu, kad įmonė pasiųsta nagrinėtis 2016 m. įstatymą, kuriame tikrai daug, labai daug apribojimų. Tačiau, dabar 2020 m. ir karantinas gatvėje. Tai reiškia, kad Premjeras ir Vyriausybė smulkų ir vidutinį verslą klaidina. Palūkanų kompensavimo priemonė yra tik spaudos pranešimuose, o ne realybėje, visą tvarką apsprendžia 2016 m. įstatymas! Verta paminėti, kad iš INVEGOS gauti lengvatinę paskolą yra sudėtinga arba taip pat neįmanoma. Pirma, turi būti atidedamas paskolos grąžinimo terminas banke Jūsų banke, o jis savo ruožtu svarsto kelias savaites, gali padidinti palūkanas ir  paimti papildomą sutarties mokestį ir t.t., kas dažnu atveju yra ne pagalba, o dar sunkesnės kreditavimo sąlygos. Tokių sąlygų nepriėmus, INVEGOS pagalbos priemonėmis taip pat negalima naudotis.

Pavyzdys Nr. 2. Savarankiškai dirbantis asmuo (asmuo žinomas) nusprendė kreiptis dėl išmokos į Užimtumo tarnybą, kur sužinojo, kad 257 eurų išmoka jam nepriklauso. Ne visi žino, kad Užimtumo įstatymo 4 str. numatyta 11  išimčių, kuomet išmoka savarankiškai dirbantiems nemokama. Taigi, realiai, dauguma savarankiškai dirbančių šia išmoka negalės pasinaudoti. Dar daugiau Užimtumo tarnyba susitikimą šiam asmeniui paskyrė gegužės 27 d.! Ir dar asmuo privalomai turės registruotis bedarbiu, nors darbą turi, tik dėl karantino negali dirbti...

Pavyzdys Nr. 3. Vilniaus miesto meras ir „Go Vilnius“ pateikė pagalbos planą viešbučiams karantino laikotarpiu atleisti nuo „pagalvės‘‘ mokesčio... Tačiau „pagalvės‘‘ mokestis mokamas už svečią, kuris realiai gyveno ir sumokėjo už paslaugas. Puikiai žinome, kad svečių nėra, todėl nėra ir pagalvės mokesčio per karantiną. O tuos kelis šimtus, kuriuos apgyvendina valstybė, ji už juos ir sumoka. Gerai, kad meras išgirdo opozicijos pašaipas ir nepriėmė tokio tuščio Tarybos sprendimo. Apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones reikia atleisti nuo „pagalvės“ mokesčio iki 2020 m. pabaigos, nes šiam sektoriui apribojimai išliks ilgiausiai.

Būsiu dėkingas ir už daugiau tokių pavyzdžių, nors geriausiai juos siųsti Prezidentui, Premjerui ar atsakingiems ministrams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kur lolišvilė?

Kur lolišvilė?  portretas
gal galėtų su savo tualetiniu popieriumi užburti šį ypatą, kad išnyktų, išnyktų, išnyktų iš horizonto su savo naująja chebryte

zuokulai

 zuokulai portretas
eik geriau zuokiene tvarkos ir teisingumo,kaip rolis,pamokyt,simtu procentu labiau reitinga pasikelsi,nei su tokiais ikanamisto pamokslais.

oi

oi portretas
kaip norisi prie lovio
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių