Šimtas metų nelaimės − jau praeitis

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystamas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.