Senos politinės kovos pamokos

Neišvengiamai artėja Lietuvos prezidento rinkimų diena. Prisipažinkime, kad retas iš mūsų nuosekliai domisi kandidatų į prezidentus ankstesne politine veikla, gali paaiškinti, kodėl vieno ar kito kandidato veikla praeityje sukėlė (ar sukelia) prieštaringus vertinimus bei puikiai išmano būsimo prezidento politines pažiūras. Kita vertus, viskas yra kur kas paprasčiau. Vienas sumažino pensijas, kitas turėjo juodąją kasą, trečias pasistatė namą saugojamoje teritorijoje ir t.t. Tenka pripažinti, kad visa tai visiškai neprieštarauja paplitusiam buitiniam politiniam naratyvui apie politikus vagis ar apie tai, kad demokratija yra š***s. Tačiau natūraliai norisi suvokti kitą požiūrį.

Ta proga susiradau ir perskaičiau seniai pamirštą filosofo Leonido Donskio straipsnį "Visiems laikams užgesusios galimybės" (žurnalas "Metmenys", 1994). Straipsnio pasirinkimą lėmė ne tik noras patikrinti savo intelektinius gebėjimus lukštenant filosofinę bei kultūrologinę terminiją, bet ir siekis pasvarstyti, kiek straipsnyje aptariama Vytauto Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko veikla bei jos sukurti kultūriniai kodai įkandami paprastiems žmonėms, koks galimas jų poveikis rinkėjo apsisprendimui.

Ideologijos ir ideologinės programos bei jų padėtis Lietuvoje yra intrigą kuriantis, atraminis L.Donskio straipsnio taškas. Ideologija yra tai, kas padeda žinoti, kas mums yra svarbu ir kaip reikia elgtis. Visa tai nebūtinai turi būti surašyta įmantriose knygose, bet gali turėti įvairią simbolinę raiška. Bėda yra ta, kad Lietuvoje nepasitikima ideologijomis, o V.Landsbergis ir A.M.Brazauskas tarpusavio kovos įkarštyje nesukūrė ateities Lietuvos vizijos. Nors šiandien yra tokie tinklapiai kaip www.lietuva2030.lt ar www.idejalietuvai.lt, kurie turėtų padėti orientuotis šiuolaikiniame pasaulyje ir suprasti Lietuvos ateities gaires, ar tai tikrai padeda atsakyti į svarbiausius tapatybės klausimus? Vadinasi, rinkėjo pasirinkimą prezidento rinkimuose turi lemti būsimo kandidato sugebėjimas įvardinti ir įgyvendinti būsimus pokyčius Lietuvoje bei padaryti tai, ko nesugebėjo iškilūs praeities politikos grandai.

Kitas svarbus L.Donskio pastebėjimas – tiek V.Landsbergis, tiek A.Brazauskas yra nacionalistai, kurie skirtingai vertino sovietų Lietuvos indėlį į Antrosios Lietuvos Respublikos kūrimą. Verta atkreipti dėmesį ypatingą prasmių žaismą, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16-ąją) ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną (Kovo 11-ąją) bei Lietuvos valstybės dieną (Liepos 6-ąją). Šiuose pavadinimuose yra užkoduotas Lietuvos okupacijos pasmerkimas, kurį pripažįsta visos politinės jėgos. A.M.Brazauskas ir jo šalininkai sugebėjo kur kas mažiau. Be sąmokslo teorijos, kad komunizmas yra kažkieno sąmokslas prieš lietuvių tautą ir dėl to lietuviai negali būti tikri komunistai, nieko naujo pasiūlyta nebuvo. Vadinasi, natūraliai šūkis, jog sovietmečiu dirbome Lietuvai, tapo pagrindine ekskomunistų idėja.

Kita vertus, tiek V.Landsbergis, tiek A.M.Brazauskas karjeros laiptais lipo sovietmečiu. Dėl to 1990 m. kovo 11-ąją sugrįžimas į Antano Smetonos laikus buvo nerealus, o sovietmečio vykdytos indoktrinacijos irgi nebuvo įmanoma atmesti.

Aišku, galima ir kitaip pasamprotauti, jei 1917 m. Rusijoje niekas nežinojo, kaip statyti komunizmo, tai kodėl turėtų būti žinoma, kaip elgtis jam žlugus? Nė vienas ekonomistas, sociologas ar kultūrologas nenumatė sovietinės sistemos žlugimo. Klausimą, ar sovietmetis yra kertinis Lietuvos istorijos laikotarpis ar vienas iš daugelio, turi atsakyti kiekvienas rinkėjas ir būsimas kandidatas į Lietuvos prezidentus.

Būsimas prezidentas ir jo rinkėjas turėtų gerokai pasirausti istorikų veikaluose tam, kad surastų istorinės atminties politiką vienijančius simbolius.

Paskutinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį skaitant L.Donskio straipsnį, – suprasti, kas yra moderni ir postmoderni Lietuva. Dalykai, apie kuriuos nerašo autorius. Moderni valstybė neįmanoma be tautiškumo, industrijos, technikos, demokratijos ir gamtos mokslų viešpatavimo visuomenėje. Pagal tradiciją, nuopelnus priskiriame Jonui Basanavičiui, Aleksandrui Stulginskiui ar Antanui Smetonai, tačiau nekalbame apie Antaną Sniečkų ar Petrą Griškevičių. Visi nujaučiame, kad komunizmas ir tautiškumas bei valstybingumas kažkaip nedera, tačiau nepamirškime Mažeikių naftos produktų perdirbimo įmonės ar Trakų pilies. Vadinasi, viską griaunančio sovietizacijos proceso tema valstybės biudžeto požiūriu yra dviprasmiška. Tarybų Lietuvos ir tarybinio lietuvio sąvokos yra tapusios tam tikros kartos tapatybės dalimi. Tenka pripažinti, kad prieš Joną Noreiką–Generolą Vėtrą gal ir galima pamojuoti kūju, bet prieš Petrą Cvirką ar Salomėją Nėrį – nelabai.

Būsimas prezidentas ir jo rinkėjas turėtų gerokai pasirausti istorikų veikaluose tam, kad surastų istorinės atminties politiką vienijančius simbolius.

Kita vertus, postmoderni Lietuva akivaizdžiai konfrontuoja su modernia Lietuva. Verta atsiversti kitą senai pamirštą Hanso Küngo straipsnį "Religija epochų lūžyje" (žurnalas "Aukštyn širdis", 1991). Auksinės mintys, kurias verta įsidėmėti. Pirma, moderniai visuomenei yra svarbios tokios žmogaus savybės: uolumas, meilė tvarkai, kruopštumas, punktualumas ir darbingumas. Antra, postmoderniai visuomenei yra svarbu: žmogiškumas, vaizduotė, emocionalumas, dvasinė šiluma, švelnumas bei savęs realizavimas, tarpusavio santykiai, jautrumas socialinėms problemoms. Vadinasi, tautos vadas, persikūnijęs į policininką ar į raganą, kuri negailestingai apkarpė pensijas, ir mosuoja Justino Marcinkevičiaus dramomis, mažai ką nuveiks. Galbūt ragana ar policininkas, skriejantis ant Taruko Makto, turi didesnes galimybes būsimuose prezidento rinkimuose. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad nei V.Landsbergis, nei A.M.Brazauskas savo politinės karjeros viršūnėje negalvojo nei apie postmodernią visuomenę, nei apie būvį joje.

Būsimas Lietuvos prezidentas ir jo rinkėjas turi suvokti, kad Avataras ant Taruko Makto yra simbolis, reiškiantis pokyčius, tačiau jie turi būti nukreipti į ateitį, o ne į praeities restauravimą ar rekonstrukciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AAA

AAA portretas
Pokyčiai dėl pokyčių niekur neveda, tik sukuria įtampą, chaosą. Pokyčiai tikslingi, jeigu jais bus kuriama geresnė ateitis. Ir aplamai, kalbėjimas apie pokyčius, jų konkrečiai neįvardijant, tai - demagogija:(
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Reikia galvoti
    Reikia galvoti

    Visi staiga atsiminė Černobylį. Įsiaudrino, susidomėjo, tarsi pirmąsyk per tuos trisdešimt metų po sprogimo apie jį išgirdę. Kai kurie net susiruošė gyvai pamatyti, kaip atrodo "tas pragaras" ir sovietų palikimas (nors...

    2
  • Kai istorija diktuoja stilių
    Kai istorija diktuoja stilių

    Žinomas sportinės aprangos koncernas "Adidas" vėl susimovė: britų rinkoje pasirodė moteriški marškinėliai su Sovietų Sąjungos herbu. Jei ne akyli SSRS traumuotų tautų atstovai, šis eilinis liapsusas vargiai būtų užk...

  • Keturi dalykai, kurie lems jūsų pajamų senatvėje dydį
    Keturi dalykai, kurie lems jūsų pajamų senatvėje dydį

    Kiekvieno gyventojo senatvės pensija tiesiogiai priklauso nuo jo indėlio į socialinio draudimo sistemą – per gyvenimą Lietuvoje sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Kas lemia, kad vieni gauna pensijas, kurios neužtikrina nė minimalių ...

    3
  • Ar liksime antikinio meno rinkos užribyje?
    Ar liksime antikinio meno rinkos užribyje?

    Briuselyje vyksta didžiulė tarptautinė antikinio meno paroda BAAF – "Brusseles Ancient Art Fair". Į ją gausiai suvažiavę dalyviai iš viso pasaulio. Ši paroda stebina lankytojus senovės Egipto, Graikijos, Romos, vikingų ir...

    1
  • Politikų pinigai – geresni
    Politikų pinigai – geresni

    Verda, kunkuliuoja diskusijos, kiek turi uždirbti merai. Kodėl vienų rajonų (Birštono ar Druskininkų, atrodančių it saldainiukai) vadovai uždirba du su trupučiu tūkst. eurų? Kodėl kitų, pavyzdžiui, Varėnos rajono – trys su trupučiu...

  • Tarp lauko išviečių ir Seimo rentų
    Tarp lauko išviečių ir Seimo rentų

    Seimo bitelės vėl uoliai lipdo koalicijos korį, tačiau vis tiek ore tvyro ne medaus, o Veneros klystkeliais plintančių ligų šutas. ...

    22
  • Dešimtojo dešimtmečio vaikai
    Dešimtojo dešimtmečio vaikai

    Bent jau man turbūt smagiausia "90’s kids will understand" (liet. "supras tik augę dešimtajame dešimtmetyje") istorija yra ta, kurią kartą išgirdau iš vienos merginos, sutiktos kūrybinėse rašym...

    9
  • Vasariškos šiukšlės
    Vasariškos šiukšlės

    Vasara. Apie ką svajoja vaikai? Apie porciją ledų, taškymąsi vandenyje, išmanųjį telefoną ar planšetę, kurie neretai yra tapę geriausiais vaikų draugais. Vyresni nei pradinukai moksleiviai? Kad greičiau prabėgtų paskutinė mok...

    5
  • Mokslo metai ir birželis
    Mokslo metai ir birželis

    Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį ministerijoje susitiko su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarti ugdymo galimybių per karščius dėl pratęstų mokslo metų iki pat birželio pabaigos. Pastarasis susitikima...

    6
  • Paminklai ir atvirkštinė eiga
    Paminklai ir atvirkštinė eiga

    Menininko Deimanto Narkevičiaus filme "Kartą XX amžiuje" (2004 m.) Atgimimo laikotarpio archyvinė medžiaga su Lenino paminklo nukėlimu yra sumontuota atvirkštine eiga. Statula, prieš tai pamojavusi Lukiškių aikštėj...

    2
Daugiau straipsnių