- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Karo metais parašytame eilėraštyje „Pavargimas“ Vytautas Mačernis paliko mums metaforą – dūžtančių formų pasaulis. Ją ne kartą skolinomės, ieškodami sau vietos veržliai kintančiame XXI amžiuje.
Dabar, karo akivaizdoje, ji kaip niekada aktuali. 23-ejų poetas žuvo 1944 m. nuo rusų tanko paleisto artilerijos sviedinio skeveldros. Mes, tų pačių tankų vėl įbauginti žmonės, klausiame savęs: kaip gyventi dūžtančiame pasaulyje? Į ką atsiremti alsuojant putiniškai agresijai? Kuo pasitikėti, kai fronto linijos eina ne vien tik valstybių teritorijose, bet ir per mūsų širdis. Padalija jas į „mes“ ir „jie“.
Klaidžiau yra su tais, kurie visa gerkle rėkia „Slava Ukraini!“, o ant savo kromelio durų užlipina užrašą: „Rusijos piliečių neaptarnaujame!“
Tik mes – ne visada tie, kurie tarsi savaime turėtume būti vieningi. Todėl, kad lietuviai. Homofobiškais pareiškimais garsėjantis „darbietis“ Mindaugas Puidokas, save įsimylėjęs dizaineris Juozas Statkevičius, nuolat nuo „durnumo apsinešęs“ Selas – juk lietuviai. Vienam Putino sukeltas karas yra savaime suprantamas, kitam – „happy day, no TV propoganda“, trečias peza apie „natūralų planetos išvalymą“. Čia bent jau viskas aišku – mes nenorime būti kaip jie. Klaidžiau yra su tais, kurie visa gerkle rėkia „Slava Ukraini!“, o ant savo kromelio durų užlipina užrašą: „Rusijos piliečių neaptarnaujame!“
„Didžiausias blogis, kurį mums daro priešas, yra tai, kad jis išmoko mūsų širdį neapykantos“, – palydėdamas į gavėnią Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas linkėjo saugotis, kad patys netaptume agresoriais vieni kitiems.
Agresijos kalba – ne mūsų, o milžiniškos, „užzombintos“ valstybės vadovo, nesuvokiančio, kad įmanoma kalbėtis kitaip. Ja kalbantieji net vaikus, kurie padeda gėlių Maskvoje, prie Ukrainos ambasados, ir rankose laiko plakatą „Karui – ne!“, tempia į milicijos nuovadą. Ja kalbantieji įtikėję, kad Ukrainą kaip valstybę sukūrė Rusija ir kad ją galima „pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino Ukraina“. Tai – jie.
O mes? Vieni savanoriškai keliauja į Ukrainą ginti jos laisvės, o kiti, kaip Gyčio Paškevičiaus sūnus Dominykas, viešai postringauja nuo sofos: „Ar tikrai viską suprantate gerai? Ar tikrai žinote, kas vyksta? Blogieji puola? O iš kur žinote, kad jie blogieji, pagal ką čia skiriate?“
Tikrai, kaip gi čia atskirti?! Fronto linijos eina ir per mūsų sąžinę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
