Saulės užtemimas – ne tik astronominis reiškinys

Saulės užtemimą yra įprasta laikyti įdomiu astronomijos reiškiniu, kai per tamsų stiklą galima stebėti Mėnulio dengiamą Saulę. Kiek mažiau žinoma kita šio reiškinio pusė.

Saulės užtemimą yra įprasta laikyti įdomiu astronomijos reiškiniu, kai per tamsų stiklą galima stebėti Mėnulio dengiamą Saulę. Kiek mažiau žinoma kita šio reiškinio pusė, kai dėl sumažėjusio apšviestumo staiga pakinta įprasti radijo bangų sklidimo dėsningumai.

2015 m. kovo 20 d.  vykusio užtemimo laukė ne tik gamtos mokslais besidomintys žmonės daugelyje šalių, bet ir būrys radijo ryšių mėgėjų bei specialistų. Prie visoje Europoje vykusio mėgėjiškų radijo ryšių entuziastų vykdyto eksperimento prisijungė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) radijo klubas.

Nuo Didžiosios Britanijos iki Ukrainos vykusiame radijo bangų sklidimo stebėjime kelios dešimtys eksperimento dalyvių savo trumpųjų bangų radijo stotimis siuntė ir priiminėjo signalus, taip bandydami nustatyti Saulės užtemimo įtaką jonosferos sluoksnių būklei.

Jonosfera – tai nuo 60 iki 600 km aukštyje esanti atmosferos dalis, kurioje vyrauja Saulės ultravioletinio spinduliavimo jonizuotos oro molekulės ir atomai. Ultravioletinė Saulės spinduliuotė atskiria nuo neutralių molekulių elektronus, paversdamos jas teigiamais jonais. Taigi, jonosfera, bei žemiau jos esantis ozono sluoksnis saugo mus nuo pražūtingų ultravioletinių spindulių. Saulei pasislėpus už horizonto, jonizuotos dalelės rekombinuoja (teigiami jonai prisijungia elektronus), vėl virsdamos neutraliomis molekulėmis ir atomais.

Dėl netolygaus jonizacijos pasiskirstymo, nuo 100 iki 400 km aukščiuose atsiranda bent trys staigaus jonizuotų dalelių kiekio padidėjimo sritys, vadinamos jonizuotais sluoksniais. Įdomi šių sluoksnių savybė yra ta, kad jie keičia radijo bangų sklidimo trajektoriją taip, jog išsiųsta banga gali vėl sugrįžti atgal į Žemę.

Šis reiškinys jau maždaug 100 metų naudojamas tiesioginiam radijo ryšiui tūkstančių kilometrų atstumu. Pavyzdžiui, šalia Kauno, Sitkūnuose esanti Lietuvos radijo ir televizijos centro stotis vidurinėmis ir trumposiomis bangomis retransliuoja Europai įvairių radijo stočių laidas.

Praeityje toks ryšys buvo vienintelis būdas perduoti informaciją už 1000 ar 3000 kilometrų esantiems klausytojams. Šiuo metu trumpųjų bangų radijo ryšys lieka rezerviniu informaciniu kanalu, paruoštu naudoti esant šviesolaidinio ar palydovinio ryšio sutrikimams. Trumpųjų bangų radijo ryšiai domina ir daugiau kaip milijoną visose Pasaulio šalyse esančių radijo ryšių mėgėjų.

Pastarojo Saulės užtemimo metu vykusiame eksperimente aktyviai dalyvavo radijo ryšių entuziastai bei specialistai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lietuvos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ukrainos, Olandijos bei kitų Europos valstybių, kuriose buvo matomas šis astronominis reiškinys.

Lietuvoje buvo stebima užtemimo fazių (pradžios ir pabaigos) įtaka  radijo signalų stiprumui ir ryšio atstumui žemiausiuose trumpųjų bangų dažniuose (apie 1830 kHz ir 3500 kHz). Įprastomis sąlygomis šiuose dažniuose dienos metu radijo bangos sklinda 100-200 kilometrų atstumu, nes yra stipriai sugeriamos apatiniame jonosferos D sluoksnyje ir nepasiekia E arba F sluoksnių, nuo kurių galėtų atsispindėti atgal į Žemę.

Saulės užtemimas situaciją pakeitė iš esmės – sumažėjus jonizuojančių spindulių srautui, sparčiai rekombinavo D sluoksnis, atverdamas kelią tolimam bangų sklidimui. KTU trumpųjų bangų radijo stotyje užregistruoti Europos radijo stočių signalai bei užmegzti ryšiai su jomis 800-1800 kilometrų atstumu, t.y., radijo bangos sklido bent 10 kartų didesniu atstumu nei įprastai. Tolimiausia radijo stotis, su kuria pavyko užmegzti dvipusį ryšį, transliavo iš Velso (Didžioji Britanija).

Apibendrinus Lietuvos ir užsienio šalių eksperimento dalyvių surinktą informaciją, bus galima geriau suprasti jonosferoje vykstančius reiškinius, tiksliau prognozuoti jos kitimo dinamiką.  Šiek tiek gaila, kad eksperimento metu nepavyko užregistruoti Šiaurės šalių, virš kurių vyko visiškas Saulės užtemimas, radijo stočių signalų. Jų sklidimą greičiausiai sutrikdė nuo kovo 17 d. besitęsianti magnetinė audra, kurios rezultatas – šiaurės pašvaistė – buvo matoma ir Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaukių užtenka tik politikams
    Kaukių užtenka tik politikams

    Ketvirtoji karantino savaitė. Panikos nėra. Politikai rengiasi rinkimams. Reitingams saviizoliacija negalioja. Jie kyla. Ir valdančiųjų, ir valdžion besiveržiančiųjų. Negali nekilti, kai ir vieni, ir kiti karo metu pareikalauja vieno kito eilinės li...

    2
  • Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos
    Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos

    Lietuvos Vyriausybė negali apsispręsti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos, naujai ministerijai vėliau perduodant dalį Aplinkos ministerijos funkcijų. Todėl šis klausimas buvo laikinai išimtas...

    1
  • Pandemiją įveiksime susitelkę ir darniai dirbdami
    Pandemiją įveiksime susitelkę ir darniai dirbdami

    Ši viruso pandemija padėjo giliau pažinti žmones, atskleisti jų charakterius. Tapo aišku, su kuo galima į kalnus eiti, su kuo – ne. Taip pat parodė, kad dalis medikų sėdi ne savo rogėse. Išryškėjo bailiai, panikuotoj...

    69
  • Apie rekordus ir kaukėtus zuikius
    Apie rekordus ir kaukėtus zuikius

    Kai pernai prieš Velykas Kauno specialiosios mokyklos kieme buvo pasiektas Lietuvos rekordas – padedant ugniagesiams gaisrininkams iškelta 12,4 m verba, atrodė, kad ji parėmė dangų. Ir išties – verba saugo nuo ligų, nelaim...

  • Mama ar pamotė?
    Mama ar pamotė?

    Kai ant dalybų stalo milijonai, negali neįsitempti. O kur įtampa, ten ir aistros. Nėra metų, kad sporto pinigų dalybos nesukeltų emocijų. Bet kodėl šiemet aistrų ugnys liepsnoja itin vaiskiai? ...

    2
  • Benito – politinis virusas
    Benito – politinis virusas

    Kartą gyveno Benito, jis buvo virusas. Daugelis veikiausiai atrėžtų, jog virusai nėra priskiriami gyvajai gamtai, todėl jų egzistencijos negalima vadinti gyvenimu. Tačiau Benito ir nebuvo paprastas šios rūšies atstovas. Daugelis virusų ...

    1
  • Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?
    Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?

    Atstumas – žodis, geriausiai apibūdinantis šias kelias savaites. Atstumas susitikus kaimyną, kolegą ar bičiulį – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; atstumas gatvėje, parke, parduotuvėje – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; at...

    2
  • Svaiginamas 1990-ųjų kovas
    Svaiginamas 1990-ųjų kovas

    Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001. ...

    1
  • Ozoninė cinizmo šventė
    Ozoninė cinizmo šventė

    Didžiai reikšmingi Seimo nariai sunkią pandemijos valandą posėdžiui rinkosi į dailiai išdezinfekuotą parlamento salę. ...

    21
  • Nuotolinis mokymas<span style=color:red;>(is)</span> tik dalinai kompensuoja prarastas studijas
    Nuotolinis mokymas(is) tik dalinai kompensuoja prarastas studijas

    Visame pasaulyje susidarius neeilinei situacijai visuomenė susiduria su begale iššūkių įvairiose srityse. Vienas jų – ugdymo įstaigų veikla. Nuotolinio mokymo ir mokymosi galimybės šiais technologijų laikais tikrai labai did...

    4
Daugiau straipsnių