Lietuvoje dar niekada nebuvo tokio susiskaldymo, tokios tamsos bei tokios retorikos, kokią kasdien mums perša tie, kurie mano esantys mūsų nuomonių ir likimų valdovai. Nepakantumas kitaip manantiems, išsityčiojimas, užgauliojimai, šlykščių epitetų pripaišymas, viešas psichologinis smurtas jau tapo „Nemuno aušros“ ir jos lyderio bendravimo norma, kurioje kasdien esame murkdomi. O tam dar pasitelkiami ir botai, kitaip tariant netikros paskyros socialiniuose tinkluose.
Bandymas užtildyti nacionalinį transliuotoją – tai ne vien apie LRT. Ir jokiais būdais ne apie šios įstaigos generalinę direktorę. Tai – apie Lietuvos demokratijos pamatus, apie mūsų visų teisę žinoti.
Deja, čia savo „indėlį“ įneša ir Palangoje išrinktas Seimo narys Karolis Neimantas – pačių keisčiausių įstatymų projektų ir raštų didysis autorius. Vietoje to, kad gintų žodžio laisvę ir gerbtų žiniasklaidos teises, kurios reiškia ir mūsų visų nepriklausomybę, jis savo pareigą supranta kaip žurnalistinio darbo turinio kontrolę ir menkinančių klausimų mėtymą LRT. Pavyzdžiui, kada, kiek ir kokiose laidose kalbėjo tie ar anie politikai.
Jūs gi suprantate, kad tai ne apie matematiką, o apie norą diriguoti ar net turėti savo sovietinį „Glavlitą“.
Man labai gėda, kad šis politikas atstovauja mūsų apygardai ir mūsų miestui.
Kas nežinote, paaiškinu: „Glavlitas“ – tai buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos cenzūros institucija. „Glavnojė upravlenijė“ privalėjo garantuoti, kad žiniakslaida, kultūra, literatūra nekritikuotų valdžios, atitiktų komunistinę ideologiją, neviešintų „nepageidaujamų“ nuomonių ir idėjų.
Ar ne to paties siekiama dabar?
Ar mes norime tokios politikos ir tokios nepriklausomybės?
Taip elgiamasi tik tada, kai bijoma, ir ypač tų, kurie savo mintimis ir pasaulėžiūra yra stipresni.
LRT nepriklausomybė yra mūsų visų interesas. Tai žurnalistai, kurie užduoda nepatogius klausimus visiems – tiek valdžioje esantiems, tiek opozicijai. Tiems, kurie šiandien rėkia ir kerštauja žiniasklaidai, iš tiesų rūpi tik viena – kad niekas nedrįstų patikrinti jų pačių „tiesos“.
Kiekvienas iš mūsų šiandien turi pareigą saugoti principus, kuriais grindžiama demokratija, ir neleisti, kad baimė, suskaldymas, patyčios ar noras kontroliuoti užgožtų pagarbą valstybei ir visuomenei ar net sutryptų laisvę žodžiui.
(be temos)
(be temos)
(be temos)