- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį.
Kai pro langus į ministeriją nakvoti landžioja mokytojai, tokie S.Skvernelio minties šuoliai – visai logiški.
Tik visas tas anarchistinis gaivalas iš tiesų atsirado ne dabar, bet pulsavo jau seniai, nes valstybėje visą laiką buvo kovojama su pasekmėmis, o ne priežastimis.
Streikuojantys medikai, kultūrininkai, pedagogai – taip pat pasekmė to chaotiško partinio valdymo, paremto ne vakarietišku veiklos organizavimu ir strategija, o manipuliatyvine vadyba ir gaisrų gesinimu.
Kaip sovietiniais laikais, valstybė springsta vajais: tai tapsime informacinių technologijų šalimi, tai Baltijos regiono SGD distribucijos centru, tai dabar kariausime už 2,5 proc. BVP perspektyvoje. Ir iš visko išeina tie patys veneriniai negalavimai. Triperis, taip sakant.
Štai nūnai gesinamas mokytojų streikas – nėra pinigų algoms didinti. Tarsi tai anksčiau nebuvo žinoma. Tik kodėl tada partijos pasirašė susitarimą iki 2030-ųjų didinti asignavimus ne švietimui, o karui? Ir dar žinant apklausos duomenis, kad 65 proc. lietuvių yra prieš ginklavimąsi.
Dar vienas klausimas: jeigu Lietuvoje 6 tūkstančiais pedagogų per daug, kodėl jie neatleisti arba neperkvalifikuoti? Vien šių žmonių atlyginimams per metus reikia 37,5 mln. eurų, kuriuos ir buvo galima skirti mokytojų algų didinimui.
O kiek Lietuvos švietimo sistema valdo nereikalingo turto, kurį išlaikyti kasmet vis didesnė našta? Ar kas nors domėjosi, kiek milijonų eurų kiekvieną mėnesį sumokama Rusijai už mokymo įstaigų pastatuose suvartotą elektrą? Kiek kainuoja administraciniai resursai, niekam nereikalingų dalykų (pvz., tikybos) dėstymas, seminarai su kavute, pinigų plovyklomis tapusios konferencijos, autotransportas?
Ta pati totalinė valdymo demencija vyrauja ne vien švietime, bet ir visame dūstančiame viešajame sektoriuje, kuris tapo monumentu mūsų visų nelaimei – neūkiškumui ir institucinei silpnaprotystei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės2
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...