Saldainių yrrr, kaukių nėrrr?

Seimo nariams tai bus nemenkas išbandymas, nes kai kurie iš jų net nežino, kur tą kaukę gauti...

Nežinantiems norėtųsi patarti: „taigi nueikite į Seimo kanceliarijos sandėlius ir pasiimkite“. Sakysite kaukių ten nėra? Na, kaip čia pasakius...Todėl žiūrim, ką turim

O turim tuose sandėliuose tikrai visko daug ir su kaupu. Juk dar prieš pusmetį Seimo kanceliarija gerokai „apsitavorino“: už 90 000 eur buvo nupirkta saldainių, už 12 000 eur tualetinio popieriaus ir dar daugybė visokių šilkinių šalikėlių, skarelių, kaklaraiščių, kvapių žvakių, termosinių puodelių, vaikiškų dėlionių ir pan.

Taigi kaukę galima pasidaryti iš bet ko – iš tualetinio popieriaus (pavyzdį pridedu), iš šalikėlių, skarelių ar pan. O gal tiktų ir kvapios žvakės ? Kalbama, kad virusas bijo tiek kadagių, tiek gvazdikėlių kvapo.

Na, čia truputį pajuokavau, o dabar rimtai...

Nežinau kokius klausimus ruošiasi aptarinėti seimūnai, bet mane domina štai kas:

Šiuo metu Lietuva patiria didžiulius išbandymus, visi žinome kokius. Visi, kas tik išgali, aukoja po eurą ar po tūkstantį į įvairiausius kovos su virusu fondus. O kaip Seimo nariai? Kažin ar jie patys nesiruošia susiveržti diržų ar bent jau nusisiurbti riebalus?

Šiais metais, lyginant su 2019m, Seimo kanceliarinės išlaidos buvo padidintos net 5,2 mln eur. Štai kelios priežastys:

1,5 mln skirta Seimo narių išeitinėms kompensacijoms. Kažin ar nenorėtų mūsų tautos tarnai pasekti Singapūro, Pietų Korėjos politikų pavyzdžiu ir padovanoti šiuos pinigėlius drąsiausiai su virusu kovojusiems gydytojams? Juolab labai nemaža dalis tame Seime sėdinčiųjų visus keturis metus suko tą pačią užstrigusią plokštelę apie moralinę pareigą dalintis...Pamenu, dar kadencijos pradžioje seimūnas T.Tomilinas iš TV ekrano porino: „Neklauskite, ką jums gali duoti valstybė, klauskite, ką valstybei galite duoti jūs“. Taigi, tamsta T.Tomilinai, ką šioje konkrečioje kritinėje situacijoje galite valstybei duoti Jūs? Valstybei šiuo atveju, visai užtektų tamstos išeitinės kompensacijos....

473 tūkst eur skirta Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams už nepanaudotas atostogas. Ar šiuo metu, kai beveik visa šalis „sėdi“ prastovose, tie tarnautojai negalėtų panaudoti sukauptų atostogų??? Ir šiaip būtų labai įdomu sužinoti pavardes tų nepakeičiamų „darbo bičių“, kurioms, išėjus atostogauti, griūna valstybė...

Šiemet 139 000 eur padidintas reprezentacinių lėšų biudžetas. O gal už šias lėšas dabar galima būtų pirkti ne kvepiančias žvakes, bet, pavyzdžiui, deguonies kaukes?

Saldainių pirkimui buvo numatyta apie 180 000 eur. O gal šiuo sunkiu valstybės ekonomikai metu būtų galima, atsiprašau, šiek tiek mažiau „ėsti“?

Planuotieji Kovo 11-osios renginiai neįvyko ir tam planuotos lėšos panaudotos nebuvo. Lygiai taip pat, kaip ir nebuvo paaukotos į jokius paramos fondu..

1,5 mln buvo planuotas darbo užmokesčio didėjimo fondas. Šiaip tai po „koronakrizės“ ekonomistai Lietuvoje planuoja darbo užmokesčio augimo lėtėjimą ar net apskritai mažėjimą (priklausomai nuo karantino scenarijų). Kažin, ar Seimo kanceliarijoje galios tie patys dėsniai?

Beje, parlamentinei veiklai skirtos išlaidos sudaro apie 1,5 mln eur/metus. Kažin ar kiltų kokia nors nauja pandemija, jei LR Seimo nariai mažiau pirktų gėlyčių ar atvirukų?

Šiaip jau, karantino metu Seimo nariai praktiškai veiklos nevykdė, tai kam tos parlamentinės lėšos? Mažiausiai 100 000 eur (arba vieno mėnesio biudžetas) galėtų iš „kanceliarijos“ keliauti į ligoninių „ūkinės dalies“ skyrius, bent jau tam, kad medikams nereikėtų savo vienkartinius chalatus naudoti, kaip daugkartinius?

Tai tiek apie Seimo kanceliariją.

Tačiau reprezentacinių lėšų į savo žandus turi prisikišusios ir visos savivaldybės. Kažkaip nesigirdi, kad jos norėtų atidėti visas planuotas „jurginių – petrinių“ šventes, o tam numatytas lėšas paskirti rajonų ligoninėms, ar bent jau katastrofą išgyvenantiems smulkiems verslams.

Taigi vaizdelis Lietuvoje šiuo metu tikrai nekoks: visi, kas tik išgali kovoja su virusu: gydytojai neskaičiuoja darbo valandų, verslas skaičiuoja pražūtingus nuostolius, darbuotojai su nežinomybės pilnomis akimis sėdi prastovose. Tik vieninteliai tautos tarnai ramiai sau glosto savo finansinius lašinius ir nelabai ruošiasi jais su kuo nors dalintis. O kaip gi – juk tik sėdint už valstybės pinigus pirktų kvepiančių žvakių šviesoje ir kramtant už tuos pačius pinigus pirktus saldainius, galima teisingai surašyti instrukcijas kas ir kaip turi dalintis.