- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus 150 dienų iki naujojo Seimo rinkimų gausėja prognozių, kokiais rezultatais jie baigsis, kokią valdžią turėsime po jų.
Štai ir premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius užsiminė manąs, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose aiškaus lyderio nebus, o bent kelios partijos pasieks labai panašių rezultatų: „Nesu orakulas, bet, ko gero, bent kelios partijos pasieks labai apylygių rezultatų“. A.Kubiliaus nuomone, „klausimas bus, ne kas laimėjo rinkimus, o kokios formuosis koalicijos“.
Viena vertus, iš apklausų ir visuomenės nuotaikų lyg ir žinome rinkimų favoritus. Kita vertus, niekas niekada neapsaugotas nuo politinių siurprizų. Ypač Lietuvoje. Prisiminkime – kas galėjo tikėtis, kad 2008 m. tiek daug balsų surinks Arūno Valinsko „šoumenų“ partija? O 2004-aisiais lyg ir buvo akivaizdu, kad tik ką Viktoro Uspaskicho įsteigta Darbo partija gaus nemažai balsų, bet niekas nesitikėjo, kad ji laimės rinkimus.
Tikėtina, kad šiemet politinių naujokų dominavimo per rinkimus galime ir išvengti. Taigi, šįkart nebeturėsime vadinamųjų „naujųjų Lietuvos gelbėtojų“. Tai reiškia, kad pagaliau bus kova tarp jau įsitvirtinusių, tradicinių, žinomų partijų: socialdemokratų, konservatorių, Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos, abiejų liberalių politinių jėgų. Tam tikrą nedidelę dalį balsų tikriausiai pasiims Lenkų rinkimų akcija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Artūro Zuoko „Taip!“, tautininkai, Krikščionių partija, „Drąsos kelias“.
Bandant šiandien sudėlioti mandatų išsidėstymo būsimame Seime projekcijas aiškėja, kad, nors ir turėsime kokią nors vieną partiją – rinkimų nugalėtoją, tačiau, regis, jos pergalė toli gražu nebus absoliuti. 141 mandatą parlamente turėtų pasidalyti bent 6–8 partijos.
Toks politinis margumynas reikš, kad faktiškai nė vienai partijai gali nebepriklausyti vadinamieji „auksiniai balsai“, nulemsiantys naujos valdančiosios koalicijos susidarymą.
Anot A.Kubiliaus, „vienas iš esminių principų formuojant valdančiąją koaliciją po rinkimų bus požiūris į darbų tęstinumą“.
Čia derėtų nesutikti su premjeru. Šiais politinio pragmatiškumo laikais galimi patys įvairiausi koalicijos dėlionių variantai. Ir darbų tęstinumas čia niekuo dėtas.
Tai, kokia susidarys koalicija, priklausys nuo daugelio dalykų – ne tik nuo labai konkretaus kiekvienos partijos gauto balsų skaičiaus, bet nuo partijų aktyvumo bei gebėjimo po rinkimų tartis dėl naujos politinės dėlionės, taip pat – nuo nuolaidų, kurias kiekviena partija darys potencialiems partneriams, pavyzdžiui, kiek ir kokių ministrų portfelių pasiūlys naujoje Vyriausybėje. Akivaizdu, kad kai kurios partijos eis į tą pusę, kuri pasiūlys daugiau.
Tai reiškia, kad rudenį gali susidaryti ir kairioji koalicija, kurioje dominuos socialdemokratai, ir atnaujinta dešiniojo centro su konservatoriais priešakyje, ir netgi vadinamoji „trečiojo kelio“ koalicija, į kurią sugebės susiburti įvairios partijos, sugebėjusios susitarti tarpusavyje, bet palikusios „už borto“ svarbiausius politinius žaidėjus – tiek socialdemokratus, tiek konservatorius.
Ar kuris iš šių variantų gebės užtikrinti realias permainas? Klausimas per ankstyvas. Nes viskas priklausys nuo rinkimų rezultatų ir nuo politinių derybų, kurios bus iškart po balsavimo.
Tad Lietuvos laukia intriguojantis politinis ruduo. Beje, kaip ir kiekvienas Seimo rinkimų ruduo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...