Premjeras Andrius Kubilius po vakarykštės gana lengvos pergalės Seime, kuris daug nesispyriojęs patvirtino kitų metų biudžetą, gali vestis visus savo ministrus švęsti šio Ministrų kabineto dvejų metų sukakties ir savo paties 54-ojo gimtadienio.
Švęsti yra ką. A.Kubiliaus Vyriausybė iškart po 2008 m. Seimo rinkimų drąsiai puolė į ekonominės krizės bangas. Ne tik puolė, bet ir bandė bei iki šiol bando iš tų bangų ištraukti gerokai prakiurusį valstybės laivelį.
Lietuvos ir užsienio politikos bei ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad A.Kubilių galima pavadinti šiokiu tokiu gelbėtoju. Nors jis tą valstybės laivelį gerokai nudrožė, į vandenį išmėtė, kaip jam atrodė, nereikalingą balastą, smarkiai sumažino įgulos maisto davinį ir liepė daugiau mosuoti irklais, laivelis nepaskendo ir net užsilopė kai kurias skyles, nors jame būta ir maišto, ir bandymų irkluoti ne į tą pusę. Tie patys ekspertai sutinka, kad laivelis būtų plaukęs sėkmingiau, jei A.Kubilius būtų buvęs ne tik drąsus reformuoti, bet ir drąsus taisyti klaidas, ryžtingai keisti nepasiteisinusius sprendimus.
15-oji Vyriausybė, apžvelgusi savo dvejų metų darbus, rado kuo pasigirti. Pirmiausia – valstybės tarnybos reforma biurokratijos ir jos išlaikymo mažinimu.
Išties, valdininkų algos sumažėjo, smarkiai apkarpytos ministerijų išlaidos, bet biurokratų armija tikrai sumažėjo ne tiek, kiek galėtų. Besigirdama Vyriausybė galėtų pripažinti, kad jos pradėtas biurokratijos saulėlydis gerokai užtruko. Saulė prieš dvejus metus lyg ir pradėjo leistis, bet niekaip nenori pasislėpti už horizonto.
Politologai teigia, kad ši Vyriausybė išdrįso imtis reformų daugelyje sričių, kur jos pribrendusios, – aukštojo mokslo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, energetikos, valstybės turto valdymo ir t. t. Net buvo juokaujama – neduok Kubiliui valgyti, duok reformą pradėti. Deja, ne visada Vyriausybė buvo tiek kompetentinga, kiek drąsi.
Kritikai sako, kad aukštasis mokslas jau faktiškai tapo mokamas ir vienas brangiausių Europoje, bet išsilavinimo kokybės kartelė kol kas liko ten, kur buvo.
Socialinės apsaugos reforma kol kas garsi tik tuo, kad smarkiai sumažėjo visos įmanomos valstybės išmokos. Sveikatos apsaugos reforma irgi neturi kuo pasigirti, nebent tuo, kad žmonės jau įpranta mažose ligoninėse tik persirišti žaizdas, o rimtai gydytis važiuoja į didmiesčius. Energetikos reformos architektai per dvejus metus sugebėjo iš šio sektoriaus išvyti privatų kapitalą ir visą sistemą sutelkti valstybės rankose, bet kol kas nesugeba suvaldyti naujos atominės elektrinės projekto. Valstybės turto valdymo sferoje irgi daug projektų ir pažadų, bet kol kas nėra konkrečių rezultatų.
Vyriausybės vadovas į šiuos priekaištus turi ką atsakyti: "Pradėjome reformas, bet rezultatų dar nėra." Iš dalies jis teisus – ne viskas taip greitai. Bet kai kas per šiuos dvejus metus galėjo įvykti greičiau. Pavyzdžiui, Vyriausybė galėjo būti ryžtingesnė judindama iš mirties taško daugiabučių renovaciją ir bankuose įstrigusią paramą nacionaliniam verslui.
Vienas didžiausių šios Vyriausybės darbo minusų – vėl galvą pakėlęs šešėlinis verslas ir masinio reiškinio mastus įgavusi kontrabanda. A.Kubiliaus Vyriausybė, beatodairiškai ant legalaus verslo pečių kraudama vis didesnę mokesčių naštą, turėjo numatyti padarinius. Deja, nelegaliu verslu, kuriame jau sukasi milijardai, Vyriausybė susidomėjo tik dabar. Jeigu valdžia nebūtų dvejus metus į tai žiūrėjusi pro pirštus, dabar ir A.Kubilių, ir jo Vyriausybę sveikinančių būtų daug daugiau.
Naujausi komentarai