Privalomoji stiprybė

Vis susimąstau, kaip nuo mažų dienų, it įprotis dukart per dieną valytis dantis, mums brukama privalomoji stiprybė. Noras siekti geriausio rezultato, net jei pats procesas įsiėdė iki negalėjimo, dažnai pateikiamas kaip alternatyvų neturintis gyvenimo būdas. Sako, formuojantis tvirtą charakterį ir atsakomybės jausmą.

Gal tame ir yra krislas tiesos. Jei vaikui leisi daryti vien tai, ką šis nori, vargu ar pats pasirinks valgyti brokolius ir groti violončele. Kita vertus, perlenkus lazdą, meškos paslauga padaroma visam gyvenimui. Tuomet matome stiprius, daug nuveikusius žmones, kurie, likę vieni, rauda į pagalvę. O jei dar gyvenimas it smėlis ima nekontroliuojamai byrėti pro pirštus, kartais griebiamasi kraštutinumų.

Gerai pamenu paauglystėje skaitytą straipsnį apie anoreksiją. Jame buvo užsiminta, kad dažniausiai šis valgymo sutrikimas ištinka į perfekcionizmą linkusias pirmūnes. Logiška – juk jei nori, kad ideali būtų pažymių knygelė, tari "sudie" linksmybėms ir kali. Nori numesti keletą kilogramų – atsisveikini su maistu. Nes perfekcionizmui būdinga filosofija "viskas arba nieko". Štai ir per 2008-ųjų finansų krizę nemaža dalis nusižudžiusiųjų buvo tie, ant kurių pečių gulėjo atsakomybė už kitus bei didžiuliai finansiniai įsipareigojimai. Paradoksalu, kad kartą jau turėję namą priemiestyje ar vadovo statusą, jo netekusieji pasirinko ne viską atgauti vėl, o liūdnesnę išeitį. Ir tai ne vienintelės bėdos, kylančios tiems, kuriuos dažnai matome kaip pavyzdį.

Džiugu, kad šiandien vis daugiau garsių žmonių prabyla apie savo sunkumus – ar tai būtų depresija, ar nekontroliuojamas polinkis stresą malšinti svaigalais. Štai neseniai skaičiau interviu su aktoriumi Mariumi Repšiu, atvirai prabilusiu apie savo bipolinį sutrikimą – šiurpuliukai oda bėgiojo, suvokiant, kiek jam teko patirti. Tačiau tokių narsuolių vis dar mažuma.

Perlenkus lazdą, meškos paslauga padaroma visam gyvenimui. Tuomet matome stiprius, daug nuveikusius žmones, kurie, likę vieni, rauda į pagalvę.

Pamenu, kaip kartą sukrėtė nuoširdus pokalbis su vienu vyru, tam tikruose sluoksniuose žinomu ne mažiau už minėtąjį aktorių. Jo gyvenimas jau ne vienus metus primena žiurkėno, nuolatos bėgančio rate, egzistavimą. Nesibaigiantys susitikimai, darbai, įsipareigojimai smegenis užkaitina tiek, kad kas vakarą reikia gesinti viskiu – kitaip neužmiega. "Jei tau šitaip blogai, tai trenk viską velniop ir važiuok porai mėnesių į kokią sodybą. Pailsėsi, išsimiegosi. Visų pinigų pasaulyje vis tiek neuždirbsi. Supras kolegos, ne idiotai juk", – bandžiau patarti. O jis atsakė paprastai: "O tu bent įsivaizduoji, kiek žmonių to tik ir laukia? Ir kaip jie apsidžiaugs?" Tąkart norėjosi šokt ginčytis, bet logikos čia yra. Ir nemažai.

Kai kažkas nepavyksta ir taip silpnam bei nesėkmėmis besiskundžiančiam asmeniui, tarsi įprasta jį užjausti – skriaudžia vis vargšiuką žiaurus gyvenimas. Bet tuo pat metu daugeliui juokinga matyti, kaip suklumpa garsenybė, kulniuku užkabinusi raudoną kilimą. Kaip bankrutuoja tas, kuris anksčiau vaikščiojo pasitempęs su vardiniu kostiumu. Kaip spintoje nuo savų atžalų pasislėpusi rauda ta, kurią visi laikė tobula mama. Todėl sėkmingo žmogaus fasadą taip ir stengiamasi išlaikyti įsikibus kruvinais nagais.

O neprarasti jo stengiamasi įvairiai. Stojant po ilgos darbo dienos prie viryklės, užuot ištiesus kojas ir užsakius kiniško maisto į namus. Būnant aplinkiniams tvirto vyro-ąžuolo pavyzdžiu, kai iš tikrųjų norėtųsi po ąžuolu susiriesti į kamuoliuką ir gerai išsiverkti. Darbe vis sprendžiant kitų sukeltą betvarkę, užuot galų gale pasakius: "Ne mano bėdos."

Yra toks angliškas posakis "To cut someone some slack", kurio reikšmė – pernelyg neteisti žmogaus, nes jam dėl vienų ar kitų priežasčių ir taip sunku. Kartais tik mums patiems geriausiai žinoti, kada verčiau neverkšlenus įsispirti sau į užpakalį, o kada jau tampame patys sau bjaurybe, spardančia gulintį. Jei jaučiame, kad variantas pastarasis, gal vertėtų nustoti save teisti? Piktdžiugaujančių atsiras visuomet – na, ir vėliavą jiems į rankas. O asmeniniai pasiekimai bei gebėjimas būti vienoje ar kitoje srityje geriausiam – sveikintina. Jei tik nekainuoja daugiau negu Ikarui noras skraidyti. Nes vis tik geriausia vieta nepalaužiamiems superherojams – komiksų knygelės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vyriškis

Vyriškis portretas
Labai įdomios, reikalingos ir tikslios mintys. Ačiū autorei.

tustybiu

tustybiu portretas
tustybe ir jokio originalumo.

Anonimas

Anonimas portretas
Nuo angliškų žurnalų nurašo, ne originalios mintys.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Išbandymą ugnimi išlaikė ne visi
    Išbandymą ugnimi išlaikė ne visi

    Jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, juose neabejotinai triumfuotų ugniagesiai gelbėtojai. Ilgus metus visuomenės pasitikėjimo reitingų viršūnėje karaliaujantys šios pavojingos profesijos žmonės šiomis dienomis pran...

    2
  • „Amazon“ visi vertinami kaip lyderiai
    „Amazon“ visi vertinami kaip lyderiai

    Praktika studijų metu gali tapti startu į nuostabią karjerą, ypač jei nusišypso sėkmė ją pradėti pasaulinio garso ir pripažinimo sulaukusioje įmonėje. Kauno technologijos universiteto informatikos fakulteto (KTU IF) trečiakursiui Martynui S...

  • Politinis persekiojimas?
    Politinis persekiojimas?

    Alytaus apylinkių kiškį pribaigė pragaištingas gaisras padangų perdirbimo įmonėje ekologišku pavadinimu – "Ekologistika". Atlikus patologinį anatominį gaišenos tyrimą, kiškio trachėjoje rasta suodži...

    1
  • Valdininkų atsakomybės rojus ir investicinis šiukšlynas
    Valdininkų atsakomybės rojus ir investicinis šiukšlynas

    Nuodų katilu virtusioje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje prieš avariją buvo rasta krūva pažeidimų, tačiau leidimas dirbti vis tiek buvo išduotas (ai, pas mus uždarinėjami tik bandelių cechai, jei nėra atskirų šaldytuvų svi...

    1
  • Ar Vyriausybė turi „Planą B“?
    Ar Vyriausybė turi „Planą B“?

    Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų. Politikams, sprendimų priėmėjams,...

    2
  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    26
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
Daugiau straipsnių