Premjere, pavaryk

Apie tai, kad valdžia veikia, galime suvokti matydami, kiek energijos ir laiko sunaudojama premjerų keitimo reikalams. Neįtikėtinas veiklumas – trečias premjeras per mažiau nei dvejus metus. Iš esmės net ketvirtas, jei prisiminsime Lietuvos žmonių mylėtojos fenomeną. Tad veiksmas vyksta. Dabar netgi ypač smarkiai vyksta – kunkuliuoja pasiruošimas naujos Vyriausybės darbui. Kada pasiruošimas darbui bus baigtas ir ateis metas dirbti, gal atsiras ir penktas premjeras. Tada ir vėl bus pasiruošimas planuojamiems darbams, o tada ateis ir rinkimai. Tada velniop tuos darbus.

Po serijos įspūdingų nesėkmių premjero postas gali atrodyti nesaugus. Tačiau naujasis premjeras nepanašus į sunerimusį. Ko gero, jam nereikia pagalbos iš psichologo, kuris drąsintų: Gintautui nepavyko, Ingai nepavyko, Vilija susimovė, bet tu gali siekti daugiau, nebijok, pavaryk, Minde.

Naujasis premjeras, atrodo, turi vidinės pusiausvyros ir jam negresia karštakošiški sprendimai.

Deja, atrodo, kad premjerui būdingas ir tas socialdemokratų įvaldytas viską glotniai glaistantis optimizmas.

Ar tas optimizmas paremtas atsakingu planavimu ir aiškiu rezultatų suvokimu, ar tai tiesiog nusiteikimas kuo glotniau nuplukdyti skylėtą bičiulių laivelį į buveinę, kur gyvena mieli Lietuvos žmonės, visada lengvai užglaistomi ir pasiruošę klausytis mielų pažadų?

Glaistymo įgūdžiai gali būti naudojami ir dėl to, kad kokiai nors rimtesnei Vyriausybės veiklos renovacijai jau tiesiog per mažai laiko. Bus glaistomi plyšiai ir skylės, ir kai premjero kabineto raktas atiteks konservatoriams, jie paskelbs radę tapetus ant griuvėsių ir pradės rekonstrukciją – griaus, ardys. Tada, kaip jau yra buvę, prasidės piketai, langų daužymas.