Šį šeštadienį turinti pasibaigti Seimo pavasario sesija – paskutinė visa dabartinio parlamento sesija. Liepą Seimo nariai dar turėtų susirinkti į trumputę neeilinę sesiją, o rugsėjo 10-ąją prasidėję rudens plenariniai posėdžiai bus pertraukti spalį vyksiančių naujojo Seimo rinkimų.

Lapkritį savo darbą pradės naujieji parlamentarai.

Tad jau galima drąsiai vertinti besibaigiančią Seimo pavasario sesiją. Ji buvo karšta, kupina politinių aistrų, svarbių diskusijų ir apsisprendimų.

Seimo sesijos prieš rinkimus visada būna įtemptos. Visi politikai nori pasirodyti prieš rinkėją, siekdami jo prielankumo per būsimą visuotinį balsavimą dėl naujos kadencijos parlamento. Taip buvo ir 2008-aisiais, ir 2004-aisiais, ir 2000-aisiais.

Šie metai, pastarasis politinis sezonas – jokia išimtis.

Šįkart ypač daug iečių sulaužyta dėl strateginių energetinių projektų, pirmiausia dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos sutarčių su „Hitachi“ patvirtinimo. Valdantieji tikino, kad dėl valstybės ekonominės ir energetinės nepriklausomybės būtina įgyvendinti šį projektą, nors jis ir bus labai brangus. Bet opozicija garsiai ir nuožmiai piktinosi švaistūniškais planais – ji tvirtino, kad tuos pačius milijardus galima panaudoti kur kas efektyviau nei skiriant juos atominės elektrinės statybai.

Diskusijų įkarštyje prisimintas pastarąjį kartą prieš du dešimtmečius naudotas intriguojantis ir sudėtingas balsavimo būdas – vardinis. Jam vykstant didesnioji dalis opozicijos išėjo iš posėdžių salės, bet valdantiesiems, į pagalbą pasitelkusiems Darbo partiją, pavyko priimti atominei energetikai plėtoti būtinus įstatymus.

Taigi, VAE šalininkai švenčia pergalę. Tačiau iki pačių statybų pradžios dar labai toli. Ir reikės dar ne kartą ateiti į Seimą prašyti leidimo tęsti branduolinį projektą. Turint galvoje, kad jau netrukus išrinksime naują Seimą ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, gigantiškojo projekto patvirtinimas kuriame nors etape gali tapti misija neįmanoma.

Netrūko diskusijų ir dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Tačiau dėl jo dauguma politikų daugmaž sutarė, todėl nėra didesnių abejonių, ar jis tikrai atsiras.

Pavasarį buvo dramatiškų įvykių, susijusių su Garliavos mergaite. Pareiškimų, barnių, diskusijų forma jie atsispindėjo Seimo posėdžiuose. Buvo suformuota ir Seimo komisija dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo. Artimiausiu metu turėtų įvykti parlamentarų balsavimas dėl N.Venckienės imuniteto panaikinimo. Jis, be abejo, irgi bus priskirtas prie dramatiškų ir įtemptų šios sesijos darbų.

Pavasarį Seimas balsavo dar vienu svarbiu klausimu – dėl leidimo Rolandui Paksui vėl kandidatuoti į parlamentarus. Nors leidimas suteiktas, dar neaišku, ar jis bus įgyvendintas, nes netrukus Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti šį Seimo narių daugumos žingsnį.

Daug dėmesio sulaukė Seimo komisija „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti. Tačiau ji nesugebėjo rezultatyviai baigti savo darbo.

Visą pavasarį netrūko įtampos ir Vyriausybėje. Ji iš esmės turėjo Seimo daugumos palaikymą. Bet valdančiųjų vienybę draskė peripetijos dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo.

Vis dėlto nesutarimai apraminti ir dabar Andrius Kubilius gali drąsiai matuotis politinio rekordininko geltonuosius marškinėlius – jam jau neabejotinai pavyks premjero kėdėje išbūti visą kadenciją.

Visa tai ir dar daug kas įvyko per netrukus pasibaigsiančią Seimo pavasario sesiją. O visą šio parlamento ketverių metų darbą galėsime vertinti rudenį, eidami prie balsadėžių.