Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo

Ekonomikos augimas 2019 m. pradžioje neturėjo nuvilti gyventojų. „Sodros“ duomenimis, 63 proc. darbuotojų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 proc., vidutinė senatvės pensija ūgtelėjo 12 proc., o nedarbas sumažėjo.

Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų dar neatnešė. Statybų sektoriaus bendrovės taip pat nesiskundžia darbų trūkumu. Tačiau negalime ignoruoti gausėjančių ženklų, kad ekonomikos plėtra didžiausiose pasaulio valstybėse bent artimiausius dvejus metu bus vangi, o jeigu kortos nesukris, sulauktume ir niūresnio scenarijaus. Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,2 proc., bet esame atsargesni dėl ūkio plėtros kitąmet, kai tikimės tik 2,4 proc. augimo.

2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 3,8 proc. Svarbu, kad augo ne tik į vidaus, bet ir į užsienio rinkas orientuotų ūkio šakų sukurta bendroji pridėtinė vertė. Be to, 5 proc., arba sparčiau negu šalies BVP, padidėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus, kuriame darbo našumas yra santykinai didesnis, rezultatas. Tiesa, pirmą ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione. Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos 4,6 proc., o Latvijos 3,2 proc.

Šiose šalyse augusi apdirbamoji pramonė ženkliai prisidėjo prie visos ekonomikos plėtros ir įrodė, kad mūsų regionas, nepaisant sparčiai augančių darbo jėgos sąnaudų, lieka konkurencingas. Tačiau dėl vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje prognozių nesitikime, kad Lietuvos apdirbamoji pramonė antrą metų pusmetį išlaikys panašų tempą. Stebime vėl didėjančią kietojo „Brexito“ galimybę spalio pabaigoje bei dar labiau įsisiūbuojantį JAV prekybos karą ne tik su Kinija, bet ir su kitomis valstybėmis.

Sparčiausiai metų pradžioje augo plastiko, baldų, elektronikos, mašinų, optikos įrenginių pramonės įmonės. Be to, jos daugiausiai investavo ir į gamybos pajėgumo ir darbo našumo didinimą per pastaruosius trejus metus. Tačiau nerimą kelia tai, kad visų apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos paskutiniais ketvirčiais beveik neaugo. Šių metų pirmą ketvirtį jos buvo 7 proc. mažesnės negu prieš metus, o praėjusiais metais didėjo vos 0,7 proc. Tai gali būti ženklas, kad pramonininkai yra atsargesni priimdami investicinius sprendimus, baimindamiesi mažesnės prekių paklausos ateinančius kelerius metus. Statistikos departamento apklausų duomenimis, šių metų antrą ketvirtį mažiau apdirbamosios pramonės įmonių skundėsi nepakankamu gamybos pajėgumu.

Šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 proc. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje net 14,3 proc. Suprantame, kad viešojo sektoriaus darbuotojai pastaruosius kelerius metus buvo „nuskriausti“, nes jų alga augo lėčiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 proc.

Bus įdomu stebėti ir galutinį Vyriausybės sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) 2020 m. nustatymo. Darbuotojų atstovai siūlo MMA padidinti iki 607 eurų, darbdavių – iki 580 eurų. Abu siūlymai telpa į 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio intervalą. Manome, kad Vyriausybė palaikys darbuotojų atstovų siūlymą, tačiau būtų racionalu bent kiek atsižvelgti ir į pagrįstus darbdavių argumentus.

Nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2019 m. pirmą ketvirtį buvo 6,5 proc. Labiausiai nustebino net 27 tūkst. per metus padidėjęs užimtų gyventojų skaičius. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje. Nors tai yra labai naudinga ekonomikai tendencija, skatinanti visuminę paklausą, bet kartu mažėja galimybių vidaus rinkoje į darbo rinką pritraukti naujų žmonių. Todėl nestebina, kad Lietuvoje ir toliau daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jeigu sparti ekonomikos plėtra Lietuvoje visgi išliks ilgiau, negu prognozuojame, mūsų vidutinio 5,9 proc. nedarbo lygio prognozė gal būti pernelyg konservatyvi. Pavyzdžiui, Estijoje pirmą ketvirtį nedarbas smuko žemiau 5 proc. Tiesa, norint pasiekti tokį mažą nedarbą Lietuvoje, reiktų gerokai padidinti užimtumą didžiausią nedarbą turinčiose savivaldybėse, o tą padaryti trumpuoju laikotarpiu sudėtinga.

Pavasarį pabrangę degalai, maisto produktai ir stabiliai didėjusi paslaugų kaina lėmė, kad metinė infliacija atsispyrė nuo sausį pasiekto dugno ir balandį jau buvo 2,8 proc. Nekeičiame ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje ir 2019, ir 2020 m. bus 2,5 proc. Tikėtina, kad dėl sauso pavasario ir didelių šalnų šviežių daržovių, vaisių ir uogų kainos šiemet greičiausiai bus didesnės negu prieš metus. Be to, benzino ir dyzelino kainų skirtumas metų pabaigoje gali sumažėti arba visiškai apsiversti.

Šių metų rudenį politikų lauks kaip ir įprastas, bet kartu tikrai nelengvesnis negu pernai uždavinys – patvirtinti fiskalinės drausmės sąlygas atitinkantį 2020 m. valstybės biudžetą. Ir nors valdančioji koalicija dar praėjusiais metais patvirtino svarbiausių mokesčių 2020 m. pokyčius, panašu, kad gali trūkti pajamų siekiant įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus (ypač valstybės sektoriaus darbuotojams) nedidinant valstybės biudžeto deficito. Todėl realu, kad jei ekonomika metų pabaigoje ims augti lėčiau, Seimas gali bandyti keisti praėjusių metų susitarimą dėl mokesčių reformos tęstinumo ir kartu teikti įvairiausių pasiūlymų, kuriuos reikės labai gerai išfiltruoti.

Visgi svarbiausia neabejoti dėl ilgalaikės mūsų šalies ekonomikos perspektyvos – turime daug daugiau investuoti į mūsų žmonių žinias, įgūdžius, socialinius santykius, o šiems tikslams įgyvendinti niekada nebūna blogų laikų. Dažnai sudėtingesni laikai ilgalaikiam ekonomikos augimui reikalingas reformas priverčia įgyvendinti kur kas sparčiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Mes visi Lietuvoje esame laikinai. Jau minėjau, kad Lietuvos kaimas perėjo prie primityvios grūdų monokultūros, paremtos galinga technika, naftos produktų pritaikymu ir chemija. Kai visa tai brangsta dėl gamtosaugos - jiems - šakės. Su Lietuvos pramone nėra geriau. Ir čia prichvatizatoriai pasirodė prasti verslininkai. "Atlikta analizė optimizmui vietos palieka nedaug – pramonės technologinio pasirengimo lygis yra žemas – dominuoja mažo ir vidutinio technologinio išsivystymo įmonės, pramonė orientuota į naudotų gamybos įrenginių ir pigios darbo jėgos pasitelkimą, per mažai supratimo, kokios įrangos reikia, kaip optimaliai ją išnaudoti, žemas gamybos procesų skaitmenizavimo lygis – informacines technologijas (IT) savo darbe naudoja mažiau nei pusė darbuotojų.

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuvos gamybos struktūroje dominuojančios vidutinio-žemo technologinio išsivystymo gamybos įmonės sukuria apytiksliai ¾ visos Lietuvos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės. 85 proc. visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse. Žemo technologinio išsivystymo gamybos sektorius pagamino daugiau nei pusę visos Lietuvos gamybos pramonės produkcijos.Tai reiškia, kad didžiąja dalimi mūsų įmonės vykdo užsakymus – mes gaminame detales kažkam, bet savo aukštos pridėtinės vertės gamybos apimčių nedidiname." Visa tokia primityvi Lietuvos pramonė pasmerkta žūti skaitmenizacijos nukonkuruota. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visi galai – į Maskvą?
    Visi galai – į Maskvą?

    Yra toks posakis "Visi keliai veda į Romą", reiškiąs kadaise didžios imperijos galybę ir įtaką likusiam pasauliui. O atsirado jis iš to, kad Romos valstybė jau prieš kelis tūkstantmečius buvo išraizgyta gerai gr...

    17
  • Bekraščio raštingumo aukos
    Bekraščio raštingumo aukos

    Atrodo, dar taip neseniai dėl kompiuterijos verslo guru Bilo Gateso ir jo žmonos vardo fondo Lietuvos bibliotekos buvo tapusios šalies kompiuterizacijos židiniais – mokė mus atskirti "Wordą" nuo "Excelio", vėrė vartus ...

    1
  • Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė
    Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė

    Nuteistojo pasišalinimas iš darbo vietos viešojoje erdvėje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir keliamas klausimas, kodėl nuteistajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, suteikta teisė dirbti be sargybos laisvėje. Noriu pabr...

    3
  • Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti
    Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti

    Visi gyvenime atsiduria tokiame tamsiame, siaurame koridoriuje be išeities. Kaip sakoma: pesimistas mato vien tamsą, optimistas – šviesą tunelio gale, o realistas – kad ta šviesa – tai atvažiuojantis traukinys. Bet n...

    1
  • Apsiginti nuo savo valstybės
    Apsiginti nuo savo valstybės

    Vėl rugsėjis. Vėl su siaubu prisimenamas 2013-ųjų rugsėjis. Prieš šešerius metus ankstyvą rudenį sukrėtė Dembavos (Panevėžio r.) tragedija. Du apkvaitę žmogystos išniekino septyniolikmetę merginą, užtrenkė bagažin...

    5
  • Kiek nesąmonių telpa į A. Verygos krepšelį
    Kiek nesąmonių telpa į A. Verygos krepšelį

    Važinėjau po vaizdingas savo gimtosios Šilutės apylinkes ir, važiuodamas pro vieną gyvenvietę, staiga paspaudžiau stabdžius: į važiuojamąją kelio dalį įšoko stipriai įkaušęs pusamžis vyriškis. Iš išsip...

    10
  • Kas yra „užrakinti“ pensijų fondai ir kada rekomenduojama juos rinktis?
    Kas yra „užrakinti“ pensijų fondai ir kada rekomenduojama juos rinktis?

    Savanoriškai papildomai kaupiant pensijai III pakopoje galima rinktis dviejų skirtingų tipų fondus – vadinamuosius „atrakintus“ ir „užrakintus“. Kuo jie skiriasi ir kokie yra jų privalumai, aiškina Aistė Paliuk...

  • Kaip nepermokėti skolinantis?
    Kaip nepermokėti skolinantis?

    Skolindamiesi pageidaujamam pirkiniui įsigyti ar kitoms vartojimo reikmėms daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) atsižvelgtų į palankiausias paskolos palūkanas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmes...

    1
  • Tegyvuoja kiaulės snukis!
    Tegyvuoja kiaulės snukis!

    Nomenklatūrinės gaujos valstybės biudžeto sąskaita smaginasi toliau. Štai ekonomistas Ž.Mauricas pastebėjo akiplėšišką reiškinį: jei privačiame sektoriuje atlyginimų augimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6...

    14
  • Tautiniai grybavimo ypatumai
    Tautiniai grybavimo ypatumai

    Teisūs sakantys, kad grybavimas yra lietuvių nacionalinė sporto šaka. Ruduo – jos olimpiada, kai savo trofėjus grybavimo aistruoliai ne tik krepšiais velka, bet ir bagažinėmis veža. Genai šaukte šaukia: grybai lietuvio ...

    3
Daugiau straipsnių