Penki išbandymai verslui 2019 metais

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istoriją, verslas šįmet turės įveikti penkis svarbius išbandymus.

Išbandymas nr. 1: investuoti į veiklos efektyvumą

Kad atlyginimai šalyje auga sparčiu tempu, stebime jau pastaruosius trejus metus. Bet jei kas nors laukė „nuosaikesnio“ augimo 2018-aisiais, jiems teko susitaikyti su dviženkliu vidutinio atlyginimo padidėjimu. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, darbo sąnaudos Lietuvoje per praėjusius metus išaugo 10,7 procento, kai produktyvumo augimas buvo apie keturis kartus mažesnis.

Su tokiu darbo sąnaudų augimu lengviau pavyko susidoroti toms įmonėms, kurios atliko savalaikes investicijas į produktyvumo didinimą, efektyvesnius procesus ir našesnes technologijas. Toms įmonėms, kurios tikėjosi dar vienerius metus kaip nors „ištverti“ atlyginimų padidėjimą, dabar tenka greitai kurti investicinius planus artimiausiems metams.

Nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga didėja nuo 400 iki 430 eurų. Tai reiškia, kad artėja dar vienas atlyginimų šuolis, be to, palyginti spartus atlyginimų augimas prognozuojamas bent iki 2020-ųjų. Vadinasi, kai kurioms įmonėms atidėlioti investicijas gali tapti per didelė prabanga.

Išbandymas nr. 2: strategiškai valdyti personalą

Kitas išbandymas įmonėms – darbuotojų pritraukimas ir jų išlaikymas. Konsultacijų įmonės „Korn Ferry Hay Group“ duomenimis, darbuotojų kaita Lietuvoje per 2018 m. siekė 23 procentus. Tai reiškia, kad per vienerių metų laikotarpį pasikeičia beveik ketvirtadalis įmonėje dirbančių žmonių. Šiuo metu šalyje turime tai, ką personalo specialistai vadina darbuotojų rinka – derybinė galia yra darbuotojų pusėje, jie lengviau gali išsiderėti palankesnių sąlygų ar rinktis iš kelių darbo pasiūlymų.

Didžiausią spaudimą turėjo pajusti tos įmonės, kurios iki šiol netaikė jokios personalo strategijos ir neturėjo darbo užmokesčio valdymo metodikos. Jų vadovams greičiausiai teko skirti nemažai laiko derantis su atskirais darbuotojais ir spręsti, kam ir kokiu dydžiu pakelti atlyginimą. Tokioje situacijoje laimi tos įmonės, kurios turi aiškiai apibrėžtą personalo politiką. Ji padeda geriau įvertinti dabartinius įmonės komandos pajėgumus, o darbuotojams mokėti teisingesnius atlyginimus, kurie atitiktų jų kuriamą vertę.

Išbandymas nr. 3: neignoruoti susirūpinusių vartotojų

Vartotojų sąmoningumas toliau auga kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje. Turtingesnėse šalyse žmonės vis labiau linkę atkreipti dėmesį į pasaulines problemas, pavyzdžiui, anglies dvideginio emisijų skatinamą klimato kaitą, vandenynų taršą plastiko produktais ar per sparčiai eikvojamus natūraliuosius išteklius. Gyventojai vis labiau tikisi, kad prie šių pasaulinių problemų sprendimo gali prisidėti ir verslas.

Aišku, pagrindinis verslo tikslas dėl to nesikeičia. Įmonės savo klientams ir toliau turi siūlyti naudingus produktus ir paslaugas, o savo savininkams – užtikrinti grąžą, kad jų veiklą būtų galima plėtoti toliau. Tačiau vis didesnės svarbos įgyja priemonės, kuriomis šių tikslų bandoma pasiekti. Visuomenėje jau seniai netoleruojamos neskaidriai ar neetiškai savo veiklą vykdančios įmonės, o artimiausioje ateityje vartotojai vis dažniau tikėsis, kad verslo procesai neprasilenktų su tvarios veiklos principais.

Vienas nedidelis, bet iškalbingas pavyzdys – plastikiniai šiaudeliai. Nors jie sudaro itin mažą dalį visų plastiko šiukšlių, praėjusiais metais jų naudojimas sulaukė didelio vartotojų nepasitenkinimo JAV ir kitose Vakarų šalyse. Tai paskatino veikti ir įstatymų priėmėjus, ir bendroves. Pavyzdžiui, kai kurios JAV valstijos jau uždraudė vienkartinius šiaudelius iš plastiko, o keli greitojo maisto restoranų tinklai, oro linijų bendrovės juos nusprendė pakeisti ekologiškesnėmis alternatyvomis.

Išbandymas nr. 4: didinti atsparumą pasauliniams netikėtumams

Ne visus įvykius pasaulyje lengva prognozuoti, o šių metų siurprizu tapo gerokai išaugusios dujų ir elektros kainos. Prie to prisidėjo ES siekis stabdyti klimato kaitą ir panaikinti perteklines anglies dvideginio kvotas, kas kelis kartus rinkoje padidino jų kainas ir pabrangino energijos gamybą.

Šiuo metu dujų bei elektros kainos rinkoje yra maždaug trečdaliu didesnės negu prieš metus. Prognozuojama, kad jos nesikeis ir pirmąjį 2019 m. pusmetį. Šiuo atveju išlošė įmonės, kurios pastaraisiais metais investavo į savo energetinio efektyvumo didinimą ir stengėsi mažinti energetinių išteklių dalį galutinėje produkcijos kainoje. Tai per šiuos metus paskatins dar daugiau įmonių susirūpinti savo energijos vartojimo efektyvumu.

Aišku, tai toli gražu ne vienintelė sritis, galinti paveikti šalies įmones. „Brexit“ derybų baigtis, pasauliniai prekybos karai ir itin aukštas JAV įmonių įsiskolinimo lygis – tai tik keli galimi 2019 m. įvykiai, kurių poveikį pajustume ir Lietuvoje. Ne visiems pasauliniams rytdienos netikėtumams galima pasiruošti, dėl to tampa dar svarbiau mažinti savo priklausomybę nuo tų, kuriuos galime įvardinti dar šiandien.

Išbandymas nr. 5: laikytis ilgalaikio požiūrio

Ilgalaikis požiūris galėtų tapti svarbiausiu pokyčiu. Šalies verslas šiandien yra pergyvenęs užtektinai nuosmukių ir pakilimų, kad galėtų per daug nesibaiminti dėl artimiausios ateities. Tai, kad 2019 m. pradedame skaičiuoti dešimtuosius nepertraukiamo ekonominio augimo metus turėtų daugelį įmonių įkvėpti žiūrėti į ilgesnę negu kelių ateinančių ketvirčių perspektyvą.

Pamatuota drąsa investuoti, rūpestis darbuotojais ir įsiklausymas į klientų lūkesčius gali tapti pagrindu sėkmingai įmonių veiklai ir artimiausioje, ir tolimesnėje ateityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių