Pedagoginės anomalijos

Šįkart kalba ne apie mokyklas paskutinio skambučio proga. Kadangi daugybė gyvenimo sričių podraug tiesiogiai tarpusavyje susiję, tad vienų noras auklėti kitus yra plačiai pasklidęs visur – pradedant vaikų darželiu ir baigiant tarptautiniais santykiais.

Tai liudija ir sovietų pedagogikos genijaus A.Makarenkos patirtis. Šis Sumų srityje gimęs ukrainietis prieš gerą šimtą metų netoli Poltavos įkūrė nepilnamečių teisės pažeidėjų darbo koloniją ir kurį laiką jai dirigavo. Visa jo vadovavimo sėkmė rėmėsi mažai kur viešinama, bet labai veiksminga metodika, kuri ilgainiui pritiko ir stambesnio masto sovietijos perauklėjimo stovyklose.

O pats pedagogų pedagogas netrukus už išmonę ir iniciatyvas buvo įvertintas aukštu postu. Ne kiekvienas gi per paties didžiojo stalininio valymo įkarštį tapo Ukrainos NKVD darbo kolonijų viršininko pavaduotoju.

Tai tik dar vienas įrodymas, kad dirbta teisinga kryptimi ir kad įgyta patirtis peržengė tradicinės pedagogikos rėmus.

Blogiau šiandien gal tik uigūrams pas rafinuotąjį Xi, kurio pedagoginės tradicijos siekia kur kas toliau nei A.Makarenkos.

A.Makarenkos pedagogika plačiai taikyta ir po to, kai jį traukinyje netikėtai ištiko širdies smūgis, ir dabar – po 100 metų.

Tik tai jau ne vaikiščių darbo kolonijos, bet filtravimo stovyklos, o tai skamba gal ir humaniškiau, tačiau viso to esmė kelia šiurpulį, kad apskritai XXI amžiuje tai yra įmanoma.

Tikinama, kad šiandien tose stovyklose "stovyklautojus" maitina geriau, nei prieš šimtą metų A.Makarenka šėrė savo mažuosius gavrošus.

Filtruojamieji triskart per dieną gauna sultinio, nors ir liesoko, o asmens higienai turi kriauklę ir unitazą, tiesa, – po vieną tūkstančiui žmonių.

Na, o kad visi auklėtiniai, neišskiriant nė sergančiųjų ir neįgalių, verčiami dirbti žemės ūkyje, prižiūrimi Rusijos kariaunos, neturėtų stebinti – juk pavasarinis darbymetis. Tiesa, po darbo jų laukia teorinė pedagogikos dalis – denacifikavimas ir vieša atgaila. Bėgliai – netoleruotini.

Blogiau šiandien gal tik uigūrams pas rafinuotąjį Xi, kurio pedagoginės tradicijos siekia kur kas toliau nei A.Makarenkos.


Šiame straipsnyje: filtravimo stovyklosukrainiečiaiRusijakaras Ukrainojepedagogikaauklėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių