Pataisos namų savanorė: svarbu girdėti žmones

  • Teksto dydis:

Kaip pasikeitę nuteistieji grįš į visuomenę, priklauso ir nuo pačios visuomenės narių, todėl pataisos įstaigose labai svarbi yra savanorių veikla, ne vien pareigūnų darbas. Pataisos įstaigos, siekdamos nuteistųjų resocializacijos, tampa atviresnės ir kviečia žmones, galinčius būti savanoriais, kreiptis į bet kurią laisvės atėmimo įstaigą. Pernai pataisos įstaigose veiklą vykdė 168 savanoriai. Viena jų – Inga Rancova, savanoriaujanti Vilniaus pataisos namuose.

– Kaip Jums kilo idėja pradėti savanorystės kelią įkalinimo įstaigoje?

– Priklausau VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto komandai. Mes esame nevyriausybinė organizacija, kuri skatina savanorystę ir jungia platų savanorių tinklą. Organizacija žavi tuo, kad kiekvienas specialistas, plėtojantis organizacijos veiklas, visuomet randa sritį, į kurią įsitraukia per savanoriškas veiklas. Nuo 2021 m. pradžios vykdome socialinių įgūdžių ugdymo veiklas trijuose pataisos namuose. Tai ir buvo savanoriškų veiklų pradžia, kai Vilniaus pataisos namų administracija paprašė konsultuoti moteris, bausmę atliekančias atvirojoje kolonijoje, ir kai vyrai, esantys pataisos namuose, sukūrė žaliosios zonos projektą. Nuo 2021 m. rudens kas savaitę lankomės atvirojoje kolonijoje ir susitinkame su moterimis padėti joms spręsti aktualias problemas. Tikimės, kad jau greitai galėsime imti plaktukus į rankas ir kurti erdvę, kurioje kartu su nuteistaisiais sodinsime augalus, kur jie galės atsipalaiduoti gražioje ir ramioje augalų apsuptyje.

– Kaip jus priėmė pataisos namuose bausmę atliekančios nuteistosios?

– Buvo paprasta pradėti konsultuoti moteris atvirojoje kolonijoje, nes su jomis jau buvau susitikusi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, prieš jas perkeliant į Vilnių. Jos žinojo, kokios pagalbos gali iš manęs tikėtis, dažnai ateidavo jau su paruoštais klausimais. Atvykus į atvirąją koloniją naujoms moterims, skeptiškai žiūrinčioms į pagalbą, sureaguoja kitos moterys, su kuriomis jau sukurtas ryšys, ir jos tarpininkauja, kartais net už rankos atveda į susitikimus. Pirmiausia kuriu ryšį ir santykį su žmogumi, nepriklausomai nuo jo socialinės patirties. Per abipusį pokalbį ir diskusijas aptariame svarbius klausimus, sužinau, kokios pagalbos reikia. Mūsų pokalbiai visada yra apie tai, koks vertingas žmogus ir kiek jis pats gali, labai palaikau ir skatinu tuos žmones tikėti savo jėgomis.

Smagu, kai žmogus išsikelia tikslą įkopti į Everestą, nes jam reikia iššūkių, ir pradeda planuoti ekspediciją.

Kita savanoriška veikla – žaliosios zonos kūrimas. Vyrai, kurie sukūrė žaliosios zonos koncepciją, atrodo dabar balansuoja ties tikėjimo ir netikėjimo riba. Kurdami šią idėją, neretai suabejodavo, kad neverta net stengtis, nes neleis jos įgyvendinti pataisos namuose, bet vis tiek kūrė, fantazavo, dalijosi žiniomis ir idėjomis. Kai gavome leidimą, dabar sunkiai tiki, kad tai bus įgyvendinta praktiškai. Tas netikėjimas persiduoda ir man. Ir pati vis balansuoju tarp tikėjimo ir netikėjimo, kad pavyks. Bet stengiuosi išlikti optimistiška, drąsinti save ir drąsinti žmones, atliekančius bausmę pataisos namuose.

Veiklos pataisos namuose įkvepia domėtis bausmių vykdymo sistema ir jos pokyčiais. Žavi pokyčiai, tačiau suprantu, kai pataisos namuose ne taip paprasta juos daryti. Anksčiau iš darbuotojų buvo reikalauta vykdyti kontrolės funkciją, o dabar jie turi persiorientuoti į pagalbos teikėjus.

Vis mąstau apie pagrindines žmogaus teises ir teistumo pripažinimą. Pripažinus žmogaus kaltę, norėtųsi, kad daugiau pastangų būtų teikiama padėti žmogui suprasti, kodėl jis įvykdė nusikaltimus, rizikoms aptarti, pagelbėti žmogui įgyjant naujų įgūdžių, kurie padėtų jam nebegrįžti į pataisos namus. Absoliuti dauguma žmonių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, svajoja apie šeimą, o šeima jiems yra neatsiejama nuo teisėto darbo. Daugiausia kyla klausimų, kaip tai įgyvendinti, kai nuteistasis nepasitiki savimi ir aplinkiniais, kai jam dažnai nesiseka.

– Ar matote pavyzdžių, kai nuteistosios pasikeičia, kažką gero padaro ar bent jau imasi žengti teigiamų pokyčių keliu po tokių pokalbių?

– Žmonės visuomet keičiasi ir stengiasi keistis. Pokalbių metu stengiamės išsikalbėti iki mažiausių detalių, ką kiekvienas gali padaryti, kad ta svajonė priartėtų. Kai žmogus supranta, kad jis gali ne tik „sėdėti“, bet ir mokytis naujų įgūdžių, jau dabar pradėti siekti savo tikslų, supranta ir gali įvardyti savo kompetencijas. Smagu, kai žmonės, darę gana sunkius nusikaltimus, per pokalbius supranta, kad jų emocinė branda buvo kiek mažiau išvystyta, ir pradeda skaityti knygas apie asmenybės ugdymą. Smagu, kai žmogus išsikelia tikslą įkopti į Everestą, nes jam reikia iššūkių, ir pradeda planuoti ekspediciją.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie norėtų savanoriauti, bet vis dar nesiryžta pradėti savanorystės kelio įkalinimo įstaigose?

– Savanoriaujantiems, bendraujantiems su žmonėmis, kurie patyrę socialinių iššūkių, labai svarbu turėti mentorių, su kuriuo galėtų aptarti patirtis, pasidalyti įspūdžiais. Vien patikrinimo procedūros, grotos ant langų, daugybė durų gali nuteikti slogiai. Žmonės, su kuriais bendraujama, irgi labai skirtingi. Kartais reikia mokėti paklausti daug kartų, kokį tu save rodai ir kokį nori, kad aš tave matyčiau. Deja, bet pataisos namuose galioja labai sudėtingos taisyklės, kurias aš kartais priskiriu džiunglių taisyklėms – išlieka stipriausi, tad ir žmonės, bendraudami su manimi, taiko įvairias elgesio strategijas, kol sukuriamas palaikantis ir atviras ryšys. Tad patarčiau savanoriauti per kokią nors nevyriausybinę organizaciją, kuri padėtų savanoriams pasiruošti ir išgyventi įvairias kylančias emocijas.

Kitas labai svarbus momentas – įsivertinti laiko resursus ir neiti į trumpalaikes ar epizodines savanoriškas veiklas. Dirbant su žmonėmis labai svarbu sukurti ir išlaikyti ryšį. Pirmi susitikimai gali nebūti tokie džiuginantys, o ir patys žmonės, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, pasąmoningai abejoja, kad gal tu čia atėjai dėl pramogos, patys žmonės nerūpi, kad greitai juos vėl paliksi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik

tik portretas
is rozos matosi kas per /savanore/ '''
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Feisbuko kaubojai
    Feisbuko kaubojai

    Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vado...

  • Gal valdžiai jau metas katapultuotis
    Gal valdžiai jau metas katapultuotis

    Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nes...

  • Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai
    Lietuvių migracija: galimybių ieškotojai ir karo pabėgėliai

    Lietuvos gyventojai jau nuo XIX a. aktyviai migravo ieškodami geresnio, o pokariu ir ramesnio gyvenimo. Tai daro ir dabar, nors norintys užsidirbti gali tai padaryti ir Lietuvoje. Ar migruoti skatina per šimtmečius susiformavęs migranto genas?...

    1
  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    33
Daugiau straipsnių