- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vargiai rastume žmogų, kuris, nuosekliai stebėdamas pastarųjų dviejų trijų dešimtmečių Rusijoje ar Baltarusijoje vykstančius procesus, nejaustų palengvėjimo, kad šįkart Lietuva yra kitoje geležinės uždangos pusėje.
Skirtingai nei ten, mes galime valdžią rinkti (jei tik netingime nusigauti iki balsadėžių), net rinktis iš radikaliai priešingos ir labai margos publikos (jei netingime paskaityti kandidatų programų), kalbėti be baimės atsidurti už grotų (jei tik nekurstome įstatymuose apibrėžtos neapykantos). Galime gatvėje prieiti prie paties Prezidento ir užduoti keistą klausimą (jei esame 9–10 metų berniukas). Atsidūrę užsienyje, nebesijaučiame išankstinių nuostatų belaisviais ir vizualiai menkai tesiskiriame nuo tam pačiam socialiniam sluoksniui priklausančių vokiečių ar suomių.
Miniatiūriniuose LDK miestuose vietos pakako ir banyčioms, ir cerkvėms, ir mečetėms, kenesoms, tačiau XXI a. neatsiranda vietos net viešai diskusijai.
Net išmokome nebeimti algų vokeliuose ir nebesiūlyti kyšių daktarams. Tačiau vienu aspektu vis dar esame likę anapus, kitoje mentalinės geležinės uždangos pusėje: negerbiame vieni kitų. Vos dienos aktualija tampa tokia jautri tema kaip tradicinis šeimos ar seksualinės orientacijos modelis, išsyk išgaruoja mūsų vakarietiškos manieros, besąlygiškas humanizmas, visų religijų deklaruojama artimo meilė, tarptautinių lektorių pamokymai ir tampame visuomene, nenorinčia pripažinti civilizuoto, t. y. susitarimais, o ne galia grįsto taikaus sambūvio modelio. Politinių vertybių koordinačių sistemoje būdami gerokai labiau į Vakarus, pasirodome judantys, nors ir lygiagrečiai, bet ta pačia kryptimi kaip ir paskutinių Europos diktatorių dusinamos visuomenės.
Aršiausi tradicijų saugotojai pamiršta, kad viena svarbiausių Lietuvos vertybių, padėjusi jai virsti valstybe nuo jūros iki jūros, kuria taip didžiuojamės, buvo tolerancija mažumoms. Tačiau tokiu pat tolerancijos ir pagarbos principu savo santykius su dauguma grindė ir mažumos. Miniatiūriniuose LDK miestuose vietos pakako ir banyčioms, ir cerkvėms, ir sinagogoms, ir mečetėms, kenesoms, viešoje erdvėje savaip sutarė skirtingos kalbos ir papročiai, tačiau XXI a. neatsiranda vietos net viešai diskusijai. Užuot civilizuotai kalbėjęsi, leidę vieni kitiems švęsti savus piknikus ar maršus, viešai žeminame kas mažumą, kas daugumą, skirstome pasaulį į juodą ir baltą, taip ne tik diskredituodami save, bet ir rizikuodami vertybių koordinačių sistemoje pavojingai pasislinkti Rytų link.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina10
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...