Pamatinis klausimas

Panašu, kad daugelio mūsų gyvenimai turi tą ribą, ties kuria esame priversti rinktis: arba tapti sėkmingais niekšais, arba vadinamosiomis nelaimingomis aukomis, kurios gyvena visuomenės paribiuose ar užribyje. Ši dilema yra tokia universali, kad įtraukia ir žibančiais automobiliais važinėjančius vadybininkus, direktorius, ir net, iš pažiūros, turinčius būti laisvais filosofus.

Net ir šie renkasi, kaip mąstyti ir veikti – niekšingai, bet, karjeros požiūriu, sėkmingai, ar likti gatvės arba net statinės mąstytojais, kurie nelabai kam yra įdomūs. Šio raktinio mūsų biografijų momento išvengia tik menininkai, labiausiai poetai, nes eilėraštis, paveikslas, kino kūrinys ar kitoks artefaktas yra ne tik pasaulio interpretacija, bet ir kova prieš nužmoginančią tikrovę. O kovojama labai paprastu, bet kartu itin sudėtingu būdu – menininkui visą gyvenimą liekant vaiku, kuris atviras bet kokiai naujai patirčiai, nesirenka, ką matyti ir prieš ką užmerkti akis.

Kita vertus, infantilios būsenos mūsų sociume yra pavojingos, nes jos palieka galimybę jas jaučiantiems tapti niekšų manipuliacijų aukomis. Tačiau poetai, tapytojai, kino režisieriai, fotomenininkai ir kiti, tarnaujantys mūzoms, puikiai žino, kad kūrinys visada randasi iš jausminės ir mentalinės distacijos tarp pasaulio ir žmogaus. Taigi, apkvailinti poetą yra labai sunkus uždavinys tam, kuris norėtų jam ką nors įpiršti ar jį valdyti, nes pastarasis situacijas dažniausiai įvertins meniniu principu – iš saugaus mąstymo ir jausmo atstumo.

Kaunietės poetės, žurnalistės Enrikos Striogaitės knyga „Žmonės“ yra įsižiūrinti ne į televizorių ekranuose ar interneto languose besišypsančias sėkmingas „žvaigždes“, o į tuos, kurie lemiamu momentu pasirinko būti aukomis. Poetė savo knygos eilėraščiais kelia patį svarbiausią ir pamatinį klausimą savo skaitytojams: ar vis dar mylite žmones? O gal jau senokai jų nekenčiate? Juk sėkmės, bet nebūtinai laimės, lydimas asmuo paralelinėje sąmonėje neretai jaučia, kad negali pakęsti žmonių, nes sėkmė yra didžiulis, beveik fiziškai juntamas gyvenimo krovinys.

Paribių asmenybės kur kas dažniau patiria laimę, trunkančią akimirkas. Apie jas knygos „Žmonės“ eilėraščiuose byloja ne vienas jų herojus. Laimė yra trapi, trumpalaikė ir nestabili, o visa kita tėra tai, ką limuzinuose sėdintieji pavadintų nevykėlių egzistencija. Iš tiesų gi, tuose automobiliuose nesivažinėjantieji dažniausiai yra daug geresni kaip žmonės, nepamiršę, kad atšiaurioje tikrovėje ir vienatvėje tiesiog nėra vietos neapykantai ar melui. Ir pralaimėjimo momentą jie patyrė kaip tokį, kai tiesiog neišdrįso ko nors pasakyti, užkalbinti kito žmogaus ar pasinaudoti situacija sau naudingai. Šios knygos eilėraščių veikėjai yra tokie, kurie turi savo istoriją, nepasakojamą viešumoje, scenoje ar prieš vaizdo kameras. Tų žmonių gyvenimų pasakotoja, poetė, irgi tam tikra prasme decentruojasi, nes nekalba apie socialines rizikas, asocialumą ir kitokius politinius terminus.

Kasdien politikams rėkiant apie „gerovės valstybę“, atrodytų, kad štai, netrukus ateis metas, kai E. Striogaitės knygos herojai taps „viduriniąja klase“ ar „pasiturinčiaisiais“. Deja, tai – iliuzijos, kuriomis tikėti įmanoma tik tada, kai masinė atmintis nesiekia XX amžiaus antrosios pusės politinės ir socialinės istorijos.

Tuo metu Vakarų Europoje buvo populiariosios kairiojo politinio jautrumo idėjos, kurias įgyvendinus, iš tiesų turėjo nelikti benamių ir skurstančiųjų. Praeitis sako, kad tokia padėtis yra neįmanoma, nes paribio ar užribio žmonės, turtigųjų akimis, būdami nelaimingi, neretai visai netrokšta kitokio gyvenimo – jie laimingi savo kasdienybėje, kurioje nėra vietos „sėkmės istorijai“. Taip ir Lietuva, panašu, netaps Rojumi, kuriame beveik visi spindės sėkme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Tautos civilizacijos lygis ir kultūra nematuojama žmonių skaičiumi – vienintelis matas jos išprusimas ir dorovė. Atrodo, kad per 30 laisvės metų šis lygis neišaugo , o smuko.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

  • Našaus tardymo metodai
    Našaus tardymo metodai

    Niūriose, nuo viso pasaulio atskirtose patalpose, pasigirdo skambus pliaukštelėjimas. Kadaise Khalidas Sheikhas Mohammedas (1964/1965) buvo vienas nuožmiausių ir pavojingiausių islamo ekstremizmo atstovų. ...

  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
Daugiau straipsnių