Paklaidinti elektros rinkoje

Rusijos eskaluojamą energetikos karą Lietuva pasitinka neigiamą energiją generuojančiomis rietenomis energetikos srityje. Bendrą chaosą šalies elektros rinkoje vienu metu kelia keli įtampos šaltiniai.

Pagrindinis – vadinamasis elektros rinkos liberalizavimas, supriešinęs valdžią ir nemenką dalį visuomenės, mat pastaroji pasijuto kaip banginių vaikomas planktonas, t.y. smulkieji organizmai.

Dešimtmečiais mokesčius už elektrą tvarkingai mokėjusiems „smulkiesiems organizmams“ buvo nurodyta – jei nepasirinksite privataus tiekėjo, garantinis tiekimas bus 25 proc. brangesnis, o nuo 2023 m. – apskritai nutraukiamas.

Išskirtinai sarkastiška yra tai, kad toks nurodymas buvo pateikiamas kaip rinkos liberalizavimas, nors realiai buvo panaudotas finansinis spaudimas: nepasirinksi – vienu smūgiu atjungsime (nuo garantinio tiekimo).

Ir dar vienas pasityčiojimas iš „smulkiųjų organizmų“ – labiausiai nukentėjo 180 tūkst. smulkiųjų vartotojų, kurie, paklusdami elektros rinkos liberalizavimo spektaklio scenarijui, būtent ir pasirinko „liberaliausią“ tiekėją – privačią bendrovę, kuri, naudodamasi liberalizmui būdinga sprendimų laisve, netrukus pareiškė apie naują sprendimą: pardon, bet mes neturime galimybių įgyvendinti pasirašytų sutarčių.

Toks nurodymas buvo pateikiamas kaip rinkos liberalizavimas, nors realiai buvo panaudotas finansinis spaudimas: nepasirinksi – vienu smūgiu atjungsime.

Savo šokį elektros rinkos liberalizavimo spektaklyje sutrenkė ir premjerė. Kaip žinoma, Ingrida Šimonytė, iš kurios tikimasi ne tik ironijos, bet ir diskretiškumo, pareiškė, kad dėl netinkamo pasirinkimo kalti patys vartotojai – reikėjo atsakingiau rinktis tiekėją, vertinti alternatyvas. Bet akivaizdu, kad įmonių patikimumą turėjo profesionaliai išanalizuoti Vyriausybei pavaldžios institucijos.

Vasaros pabaigoje Seimas nusprendė trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti iki 2026 m. sausio.

Kas laukia 2026-aisiais? Vargu ar kas nors žino: tikėtina, kad susipainioję „liberalizatoriai“ tiesiog grūda į stalčių tą planą, kad jis nekabotų virš galvos kaip įkyrus širšių lizdas.


Šiame straipsnyje: elektraelektros kaina

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne valstybė,o turgelis

Ne valstybė,o turgelis portretas
Labai jau kaip kas norėjo ,kad kuo daugiau būtų privatumo.Štai ir atėjo laikai,kada privatumo jau visi kratosi.jeigu elektra ir dujomis būtų iki šiol prekevusi valstybė,tokių kainų net nesapnuotume.Deja,viską atidavė į privačias rankas. Dabar elektrą ir dujas perkame per kelis spekulentus,ir visi jie nori iš mūsų uždirbti,nieko negamindami,dar reikia ir atkatams.Vieniems mokame už elektrą,pastarieji ją perka iš biržos,kitiems mokame neva tai už elektros perdavimą,atiduodame kažkokiems vadinamiems nepriklausomais tiekėjais ir visiems reikia mokėti.Net neabejoju,kad greitu laiku atsiras dar kažkokie elektros linijų stulpų eksplotuotojai,dar atsiras apie stulpus esančios žemės savininkai ir taip toliau.To pasekoje,elektra su dujomis pabrango jau,apie 6 kartus,ir net neabejoju,kad jeigu ir toliau bus tokia valdžia ir toks Seimas,ji augs toliau.Taigi,tokia ta laisvė.

analogijai

analogijai portretas
Esi tik naudingas idiotas,arba tikriau,prigozino trolis,Musu kgbistu palikuoniu-konservu ar socdemu politikos-sameninio pralobimo,kas ir susieta su liberalizacija visko,kas byra i asmenine lkisene,nepainiok su vakaru demokratija,troli.O Ukraina ,aciu Dievui,tik pasalins is geopolitikos paskutine issigimusia mafijine kgb-istu gauja,kuri tik svajoja,bet net toli nuo imperijos..

Pranas Morkūnas

Pranas Morkūnas portretas
Kažkaip visi pamiršo, kad liberalizuoti elektros rinką įstatymą priėmė Karbauskio valstiečių Seimas, o įstatymą pateikė Skvernelio vyriausybė. Smagu pamiršti??
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių