- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arūnas Dambrauskas
Norint įsidarbinti prezidentu, nebūtina gerai pasirodyti rinkimuose. Galima pasisavinti prezidento postą, kaip tai padarė Antanas Smetona, kuriam planuojama Vilniuje statyti paminklą.
Paminklas galėtų vaizduoti fotelyje ant Lietuvos Konstitucijos sėdintį ir arbatėlę gurkšnojantį A. Smetoną, nes jis bodėjosi Konstitucija, bet mėgo arbatą ir komfortą.
Kad būtų atspindėtas atsainus A. Smetonos požiūris į Konstituciją, ji galėtų būti uždengta tautiškais raštais (jis buvo Tautininkų partijos pirmininkas) padabinta staltiese. Istoriniai vėjai tarsi bando nupūsti staltiesę, kuri plastiškai plaikstosi, suteikdama paminklui dinamikos, bet ją spaudžia švelniai diktatoriškas A. Smetonos batukas.
Tačiau 1940 m. istoriniai vėjai nupūtė ir staltiesę, ir Konstituciją, ir patį prezidentą. Negi Lietuvos prezidentas buvo lengvai nupučiama politinė daržovė?
A. Smetona žinojo, koks yra jausmas būti politine daržove. Po rinkimų 1926 m. jo vadovaujami tautininkai Seime turėjo tik tris vietas. Balsuojant dėl prezidento posto Kazys Grinius gavo 50, o A. Smetona – du balsus. Tada jis surengė perversmą. A. Smetonai tautos valia nebuvo svarbi. Jo ego, tikėtina, buvo išsipūtęs.
Paminklas su popiečio arbatėle būtų duoklė prezidentui už prarastas taip brangias atostogas.
Kai 1940 m. paaiškėjo, kad į Kauną atvyksta orkų protėvis Vladimiras Dekanozovas, A. Smetona sunerimo. Pasak liudininkų, rusiškai tarė „nesprosta“ (ne šiaip sau). Elgėsi nevalstybiškai. Pasidavė spaudimui neskelbti karinės padėties. Žmogus, perversmo metu narsiai išvaikęs saviškius, pamatęs grėsmingesnę jėgą, tyliai pasišalino.
Anot apžvalgininko Kęstučio Girniaus, A. Smetonos pro memoria, vos mėnesį po pabėgimo – vienas gėdingiausių dokumentų Lietuvos istorijoje. Nėra nė vieno susirūpinimo žodžio dėl okupuotos tautos, bet daug apie jam, prezidentui, rodomą nepagarbą. „Keturiolikti metai nesu turėjęs atostogų“ – teisino savo pasitraukimą, lyg kažkas būtų privertęs jį būti diktatoriumi.
Paminklas su popiečio arbatėle būtų duoklė prezidentui už prarastas taip brangias atostogas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyseReikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
