- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint įsidarbinti prezidentu, nebūtina gerai pasirodyti rinkimuose. Galima pasisavinti prezidento postą, kaip tai padarė Antanas Smetona, kuriam planuojama Vilniuje statyti paminklą.
Paminklas galėtų vaizduoti fotelyje ant Lietuvos Konstitucijos sėdintį ir arbatėlę gurkšnojantį A. Smetoną, nes jis bodėjosi Konstitucija, bet mėgo arbatą ir komfortą.
Kad būtų atspindėtas atsainus A. Smetonos požiūris į Konstituciją, ji galėtų būti uždengta tautiškais raštais (jis buvo Tautininkų partijos pirmininkas) padabinta staltiese. Istoriniai vėjai tarsi bando nupūsti staltiesę, kuri plastiškai plaikstosi, suteikdama paminklui dinamikos, bet ją spaudžia švelniai diktatoriškas A. Smetonos batukas.
Tačiau 1940 m. istoriniai vėjai nupūtė ir staltiesę, ir Konstituciją, ir patį prezidentą. Negi Lietuvos prezidentas buvo lengvai nupučiama politinė daržovė?
A. Smetona žinojo, koks yra jausmas būti politine daržove. Po rinkimų 1926 m. jo vadovaujami tautininkai Seime turėjo tik tris vietas. Balsuojant dėl prezidento posto Kazys Grinius gavo 50, o A. Smetona – du balsus. Tada jis surengė perversmą. A. Smetonai tautos valia nebuvo svarbi. Jo ego, tikėtina, buvo išsipūtęs.
Paminklas su popiečio arbatėle būtų duoklė prezidentui už prarastas taip brangias atostogas.
Kai 1940 m. paaiškėjo, kad į Kauną atvyksta orkų protėvis Vladimiras Dekanozovas, A. Smetona sunerimo. Pasak liudininkų, rusiškai tarė „nesprosta“ (ne šiaip sau). Elgėsi nevalstybiškai. Pasidavė spaudimui neskelbti karinės padėties. Žmogus, perversmo metu narsiai išvaikęs saviškius, pamatęs grėsmingesnę jėgą, tyliai pasišalino.
Anot apžvalgininko Kęstučio Girniaus, A. Smetonos pro memoria, vos mėnesį po pabėgimo – vienas gėdingiausių dokumentų Lietuvos istorijoje. Nėra nė vieno susirūpinimo žodžio dėl okupuotos tautos, bet daug apie jam, prezidentui, rodomą nepagarbą. „Keturiolikti metai nesu turėjęs atostogų“ – teisino savo pasitraukimą, lyg kažkas būtų privertęs jį būti diktatoriumi.
Paminklas su popiečio arbatėle būtų duoklė prezidentui už prarastas taip brangias atostogas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšipę ginklai1
Lietuvos futbolo rinktinė verčia naują istorijos puslapį. Naujojo stratego Edgaro Jankausko vedami lietuviai šiandien pradės 2024 m. Europos čempionato atrankos kovas. Nors prieš kiekvieną startą skamba aibės pažadų, šį kartą ...
-
Merai ir šaligatviai7
Renkant merus – šaligatviai yra bene svarbiausi. Be juokų. Galima sakyti, kad šaligatviai rinkimų laikotarpiu yra ypatingi nuomonės formuotojai. ...
-
Žydinčių putinų šešėlyje13
Ivaną Vasiljevičių (1440–1505) ir jo anūką Ivaną Vasiljevičių (1530–1584) galima laikyti pačiais įtakingiausiais Rusijos monarchais. Pirmasis siekė padidinti Maskvos miesto kontroliuojamas žemes, išplėsti politinę įtaką regio...
-
Nors pažadėjo, bet neištesėjo4
Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto. ...
-
Ar orderis nevėluoja?
Plačiai pasaulyje pasklidus žiniai apie tarptautinio tribunolo Hagoje perspektyvą, skardžiabalsis Kremliaus vieversys Filipas Bedrosovičius kol kas niekaip nesureagavo į savo dvasinio patrono nemalonumus. Amžinai jaunas ir pats sau gražus gražuolis tu...
-
Ar Xi nurašė Pu?
Jei ne Rusijos invazija į Ukrainą, vargu, ar Xi Jinpingo vizitą į Maskvą taip akylai stebėtų ne tik tarptautinių santykių specialistai, bet ir memų kūrėjai. Nors šios auditorijos intencijos ir skirtingos, išvados bendros: tai ne dviej...
-
Kai šaukia pilnaties stogai12
Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...
-
Giljotinos laikai16
Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...
-
Žinia Europai
Lietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...
-
Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...