- Viktorija Razgun, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Požiūris: kasmetį laikrodžio rodyklių sukinėjimą gyventojai vertina labai kritiškai.
Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto.
Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.
Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.
Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.
Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.
Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?
Kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?
Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.
Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.
Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.
Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?
Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2023-ųjų Kanų tarptautinis ...
-
457-oji karo Ukrainoje diena...
-
Žiūrovų kraują kaitino ...
-
615-ojo Kauno gimtadienio šve...
-
Mirtina avarija sostinės Mins...
-
Aitvarų festivalis Zapyškyje...
-
Kaunas JET 2023...
-
Putvinskio gatvės diena (2023...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
Kaune vainikuotas "Poezijos pa...
-
Teisė turėti teisę1Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai augaDabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiaiKaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...
-
Audros nuojautaAntrąja pasaulio karine jėga save vadinusi šalis, kuri bene dešimtmetį putodama žadėjo pakartoti Berlyno šturmą, parodė tesugebanti per dešimt mėnesių užimti už Alytų mažesnio ploto miestą, paklodama 100 tūkst. galv...
-
Mokslininkė iš Mariupolio: nežinau, kada baigsis mūsų nepakantumas rusamsMariupolio valstybinio universiteto docentė Olena Suzdaleva viešėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir skaitė studentams paskaitas. ...
-
„Čiūto tūto“: sutartinė iš biudžeto6Seimas neseniai griebėsi itin svarbaus darbo – valstietiškai taisomas Atmintinų dienų įstatymas, kad lapkričio 16-ąją būtų minima Sutartinių diena. Už tai balsavo net 98 seimūnai. ...
-
Laurai ir dilgėlėsGerų naujienų stygiaus laikais fejerverkais į ūkanotą švietimo sistemos dangų iššovė žinia: Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus pateko į pasaulio šalių dešimtuką. Nuostabu! Tačiau čia reikėtų stabtel...
-
Medaus spąstai korsikiečiui8Vėlyvą 1789 m. pavasarį Prancūzijoje prasidėjusios politinės audros daug kuo skyrėsi nuo kitų anksčiau vykusių perversmų. Revoliucijos dalyviai ne tik siekė nuversti silpną monarchą ir nekenčiamą karalienę, bet ir pakeisti daugelį metų vyrav...
