Tačiau kai kurios I. Šimonytės nuostatos kerta per sąnarius. Vos kažkas pranešė, kad "Senukuose" yra maisto produktų, iškart imta mojuoti vėzdais, nors už tokią iniciatyvą reikėtų ne bausti, o dėkoti. Vienas dalykas – dirbs žmonės, kitas – bus labiau išskaidyti pirkėjų srautai, o svarbiausia – biudžetas gaus pajamų.

Keli su namų vaistinėle vis pasikalbantys veikėjai savo asmeninę abstinenciją buvo pavertę valstybės politika, nukreipta ne prieš piktybinius alkoholikus, o prieš sunkiai dirbančią ir vakarais vyno išgeriančią vidurinę klasę.

Pribloškė ir atsainus premjerės požiūris į siekį atšaukti draudimus prekiauti alkoholiu sekmadienio vakarą. Esą dabar yra rimtesnių dalykų, be to, į šį reikalą reikia žvelgti kompleksiškai. Taip, koronavirusas – išties rimta. Tačiau ne mažiau rimta, atšaukus priegalviuose gimusius sprendimus, gauti papildomų pinigų į biudžetą. Biurokratinė-represinė logika čia nustelbė sveiką nuovoką: geriau jau skolintis, negu sudaryti sąlygas gauti įplaukų.

O dėl kompleksinio požiūrio I.Šimonytė teisi. Reikėtų atšaukti išsyk visus tuos gėdingus alkoholio prekybos ir reklamos draudimus, ir tai iš tiesų būtų kompleksinis sprendimas. Ilgai posėdžiauti nereikėtų, pakaktų brangaus premjerės laiko likučių. Juk tie mėnulio fazių ribojimai iš esmės buvo avantiūristinė mažumos diktatūra daugumai. Keli su namų vaistinėle vis pasikalbantys veikėjai savo asmeninę abstinenciją buvo pavertę valstybės politika, nukreipta ne prieš piktybinius alkoholikus, o prieš sunkiai dirbančią, mokesčius mokančią ir vakarais vyno išgeriančią vidurinę klasę. Padėvėtiems smegenų protezams sunku suvokti, kad namų ūkyje neturėti alkoholio, ypač per šventes, yra nepadoru, ir iš žmogaus negalima atimti galimybės bet kada jo įsigyti. Lietuva yra laisva šalis, kurioje kiekvienas turi teisę pasirinkti, kuriuo metu ką pirkti.