(Ne)šventinė laimė

Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. "Dirbsiu. Už laisvadienius gerai moka. Geriau dabar paarsiu, bet žiemą kaip žmogus Egipte pailsėsiu", – atsako kita. Spėju nuskenuoti: moterys – kaip moterys, netgi, sakyčiau, patrauklios, malonios išvaizdos. Jaunos. Ir, ko gero, turinčios vaikų, kuriems, kaip ir jų tėvams, ar laisvadienis, ar Valstybės diena – koks skirtumas... Kodėl tądien keliamos trispalvės, kodėl pasaulio lietuvius sujungia "Tautiška giesmė" ir kas išvis tas karalius Mindaugas, jiems nerūpi nei Liepos 6-ąją, nei prieš ar po.

Nereikia savęs apgaudinėti. Ne visa Lietuva iš širdies pasineria į vieno iš trijų valstybės gimtadienių šventimą. Vieniems tai – prisidurta prie atostogų dienelė, kitiems – proga, jei ne "paarti", tai bent susitvarkyti kasdienius reikalus, tretiems ar Mindauginės, ar Joninės – kad tik taurelę pakiloti, o ketvirtiems išvis atsibodo švęsti, nes ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją, ir Liepos 6-ąją – "tas pats per tą patį".

Žinoma, galima dejuoti, kad visų švenčių scenarijai – nugroti. Šv.Mišios, iškilmingi paminėjimai, koncertai, laužai, bėgimai, viena kita pilietinė iniciatyva – taip minėti valstybines šventes Lietuvoje tapo įprasta. Ir jei patys nepripildysime jas turinio, nepadės nė išradingiausi scenarijai ar renginių gausa.

Ne valstybės, visuomenės, mokyklos, o visų pirma tėvų pareiga išmokyti vaiką, kad valstybinė šventė – ne Išsikepk šašlykų ar Apsipirk Lenkijoje diena. Iškalus svarbiausias savo istorijos datas, reikšmingiausias tautos žmonių pavardes, piliečiais netampama. Jie gimsta šeimoje, kur tėvai augina Lietuvą vaiko širdyje. Gal nusiveža į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, gal suburia šeimą ir draugus pažymėti ne tik savo, bet ir valstybės gimtadienį. Ir taip labiau už visas valdiškas kalbas pasako, kad švęsdami valstybines šventes kaskart švenčiame savo laisvę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Istorijos Mokytoja

Istorijos  Mokytoja portretas
Valstybės gimtadienis plius demokratija ======galimybė per klaviatūrą išsirėkti e-pogrindiniams komjaunuoliams bei e-stribukams . Gaunantiems rubliukų , sakant . Jie gadina orą , bet nedaro klimato : ))))

Nauja valstybinė religija?

Nauja valstybinė religija? portretas
Labai keistai skamba priekaištai, kad visi turėtų valstybines šventes švęsti, lyg jos būtų religinės, nedirbti, nekeliauti ir pan. Nekelkite valstybės ant religinio postamento, nes nieko gero nebus.

Burzuazinis nacionalistas

Burzuazinis nacionalistas portretas
O ko cia stebetis, kai Lietuva valdo buve kgbistai, uzslaptine savo lojalumo agresyviai kremliaus klikai irodymus 75 metams? Is salies isvyta 1 milijonas gyventoju, griaunamos mokyklos, niekinama lietuviu kalba, teritorija apgyvendinama imigrantais, klesti korupcija ir nebaudziamumas.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių