(Ne)pasitikėti genais

Kai prieš septynerius metus išgirdome apie baltaodę amerikietę Rachel Dolezal, apsiskelbusią juodaode, nurašėme šią žinutę į įdomybių skiltį. Vėliau, kai britas Oli London po daugybės plastinių operacijų tapo korėjiečiu (korėjiete), vėl rimtai nereagavome – priskyrėme tai labiau transseksualumo problemai. Kai pernai rudenį Vilniaus universitetas paskelbė Lyčiai jautrios kalbos gaires, jau pajutome į pakaušį alsuojančias ne tik beprotiškas kalbos transformacijos, bet ir transrasiškumo idėjas.

Juk apie galimybę save identifikuoti kaip kitos rasės nei prigimtinė atstovą ar atstovę išgirdome ne iš kur kitur, o iš mokslo įstaigos – Didžiosios Britanijos šakinių profsąjungų Universitetų ir kolegijų sąjungos (UCU) 2019 m. paskelbto dokumento „UCU pozicija dėl transįtraukties“. Pasmerkėme svarbiausiąją Lietuvos Alma Mater už konformistišką poziciją, išliejome emocijas viešojoje erdvėje ir pamiršome šią problemą, užgriuvus didesnei – tikrajam karui. Ir tai, kas atrodė kaip kliedesiai apie rasės keitimą, dabar skamba grėsmingai tikroviškai. Rusija nė neslepia, kad jos tikslas nėra vien denacifikuoti Ukrainą, pavergti ir perauklėti šią nepaklusnią tautą – agresorė siekia sukurti „laisvą Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Rusija kėsinasi ne tik ukrainiečiams, bet ir visiems europiečiams įdiegti į genus chromosomą Z. Kaip tai daroma, jau esame patyrę ir dar neišsigydę žaizdų. „Liaudies savivaldos organai išlaisvintose teritorijose“, „liaudies respublikų kūrimas“, „švietimo programų, kuriose yra nacistinių ideologinių nuostatų, uždraudimas“, „Rusijos informacinės erdvės diegimas“ – tai ne istorijos vadovėlio skyrius apie makabrišką sovietmetį. Tai – šių dienų Rusijos veiksmų gairės, kurioms pritaria(!) didžioji dalis rusų. Visi tie, kurie nemąsto kaip rusai, jiems – nacizmo kolaborantai. Norintieji dideliais kiekiais štampuoti homo sovieticus įsitikinę, kad „denacifikacijos terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis nei viena karta“. Putiniškoji mėsmalė traiškys mūsų visų vaikų ir vaikaičių likimus. Kiek dar Bučų, Borodiankų reikės Europos naivuoliams suvokti, kad sovietinė okupacija – ne istorinė praeitis, o šiurpi šių dienų realybė?!


Šiame straipsnyje: karasRusijaUkrainarasėstautos

NAUJAUSI KOMENTARAI

E.

E. portretas
Anonimas mažaraštis.

Anonimas

Anonimas portretas
Yra!!! ,,,jei ne filosofuosite nemoksishkai

N.

N. portretas
Vienoje pusėje didžiarusiškas fašizmas kitoje genderinis tautų naikinimo mechanizmas. Ar yra kita galimybė?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    3
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių