Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

  • Teksto dydis:

Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet jau kaltas: ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcijos principas?“ diskusijų festivaliui „Būtent!“, kuris vyks Birštone rugsėjo 2–3 d., pasiūliusi Nacionalinė teismų administracija tikisi, kad ši diskusija visuomenę privers susimąstyti, kodėl esame linkę nuteisti dar iki teismo sprendimo, o įtariamąjį skubame laikyti nusikaltėliu.

Kodėl svarbu apginti?

Vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų skelbia, kad žmogus yra laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Nors tai skelbianti nekaltumo prezumpcija galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui, anot teisėjo, realybė kiek kitokia ir, jei sulaikomas žmogus, o nusikaltimo tyrimas ir su juo susiję faktai patenka į žiniasklaidą, gali atrodyti, kad kaltė jau yra konstatuota.

„Antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas sakė, kad daug svarbiau apginti nekaltą, nei nubausti kaltą. Tam tarnauja nekaltumo prezumpcija ir procedūrinis teisingumas. Kalbėti apie tai paskatino darbinė teisėjo veikla, kurioje nekaltumo prezumpcijos principas – viena iš pamatinių nuostatų“, – sako LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir Vilniaus universiteto profesorius.

Anot teisėjo, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, pažeidžiami ir kiti principai – teisės į gynybą, rungimosi, sąžiningo proceso ir kt. Žinoma, gali nutikti ir atvirkščiai: pažeidus pastaruosius principus pažeidžiamas ir nekaltumo prezumpcijos principas.

„Temos pasirinkimą nulėmė ir visuomenės nuomonė, kad į asmenį, kuris į baudžiamąjį procesą įtraukiamas kaip įtariamasis ar kaltinamasis, žiūrima ne kaip į formalią procesinę figūrą, o į tą, kuris iš tiesų padarė nusikaltimą ir privalės atsakyti baudžiamąja teisine tvarka. Į įtariamąjį paprastai žiūrima kaip į nusikaltėlį, o į jo teises ar kitas procesines garantijas – kaip į dirbtinį formalumą, kuris atitolina galutinį baudžiamojo proceso tikslą – tokio asmens nuteisimą“, – įsitikinęs prof. A.Gutauskas.

Kaltinimų spąstuose

Pašnekovo teigimu, nekaltumo prezumpcija pažeidžiama ne tik tiesiai šviesiai išvadinus žmogų nusikaltėliu, bet ir leidus suprasti, kad neva jis yra nusikaltėlis. Dirbdamas teisėju jis neretai pastebi, kad visuomenė yra linkusi teisti ir nepaisyti visų aplinkybių. „Tiesa ta, kad, net nežinant, kas kaltas, žmogus būna nuteisiamas vien dėl to, kad neva yra įsivėlęs į nešvarią istoriją. Bet kuriuo atveju žmogus, net jeigu jis ir turi pakankamą socialinį statusą, yra visiškai bejėgis prieš jau įvykusį negatyvios informacijos paskleidimo faktą.

Nekaltumo prezumpcijos principas dažniausiai pažeidžiamas rezonansinėse, korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Sakyčiau, kad nuo nekaltumo prezumpcijos prasideda baudžiamasis procesas – net ir sunkiausių nusikaltimų padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo negali būti įvardijamas kaip nusikaltėlis“, – sako teisėjas.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas sakė, kad daug svarbiau apginti nekaltą, nei nubausti kaltą. Tam tarnauja nekaltumo prezumpcija ir procedūrinis teisingumas.

Griežtos taisyklės

Daugelyje Europos valstybių galioja griežtos taisyklės dėl nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi. Šios taisyklės apibrėžia tai, kaip įtariamieji turi būti atvedami į teismo salę ir kaip turi būti joje. „Tačiau ir valstybėse, kur šių taisyklių laikomasi, ypač didelio visuomenės susidomėjimo susilaukiančiose bylose pasitaiko įtariamojo kaltę menančių viešų pareiškimų ir skandalingomis antraštėmis prasidedančių žiniasklaidos straipsnių, kurie neišlaiko neutralaus tono ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją“, – sako festivalio „Būtent!“ diskusijoje dalyvausiantis teisėjas.

Šioje diskusijoje jos dalyviai sieks atsakyti, ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcija ir kartu supažindinti visuomenę su itin svarbiais jos principais. Kaip sako prof. A.Gutauskas, diskusijos Lietuvoje tampa gilesnės, atviresnės, pateikiami ekspertiniai vertinimai, prognozės, įžvalgos, ne tik identifikuojama problema, bet ir ieškoma kompromisinių jos sprendimo būdų.

Prof. A.Gutausko teigimu, tokių racionalių diskusijų kontekste didėja ir visuomenės pasitikėjimas diskutantais, jų atstovaujamomis įmonėmis, įstaigomis. „Festivalis „Būtent!“ – tai vieta, kurioje gali gimti nauja pozityvi vizija apie diskutuojamą problemą, kuri bus svarbi visuomenei, valstybei ar atskiram žmogui“, – pastebėjo pašnekovas.

Jau ketvirtą kartą Birštone vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“
    Vienalytes šeimas įteisins nebent „konservatoriai“

    Vakar įvyko gana istorinis balsavimas šeimos sampratos klausimu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šešiais balsais prieš tris pritarta civilinių sąjungų įteisinimui. ...

    1
  • Kremliaus mokykla
    Kremliaus mokykla

    Būtent. "Rinkimai į Seimą baigti. Darbo liaudis parodė pasiryžimą vieningai siekti galutinės pergalės. Daug kur balsuojančiųjų skaičius pasiekė 100 procentų. Vilniuje iš 120 tūkst. turinčiųjų teisę, balsavo 119 tūkst. Alytuje ba...

  • V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga
    V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga

    Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. ...

    10
  • Didybės magija
    Didybės magija

    Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lygin...

  • Nei agurkų, nei pomidorų
    Nei agurkų, nei pomidorų

    Valdžios atstovams kalbant, kad nepadės verslui atremti kainų energetinio smūgio, nes įmonės pačios privalo suktis iš padėties taupydamos. Išsukti kas antrą lemputę, kaip valstybės įmonėse? Ar porai dienų išsiųsti darbuotoju...

    1
  • Medikamentinis abortas – moters teisė nukraujuoti
    Medikamentinis abortas – moters teisė nukraujuoti

    Sveikatos apsaugos ministras vėl džiaugiasi „naujove“ – nuo 2023 m. Lietuvoje galimai bus prieinamas medikamentinis nėštumo nutraukimas“. Šį kartą eksperimentinė „naujovė“ – medikamentinis abortas....

    8
  • Vizijose – priverstinė tolerancija
    Vizijose – priverstinė tolerancija

    Prokurorai konstatavo tai, ką ir taip visi žinojo: Z.Šličytės nėra už ką teisti. Kokį gi nusikaltimą padarė nepriklausomybei nusipelniusi teisininkė, kad net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas? ...

    8
  • Vyniojant siūlų kamuolį
    Vyniojant siūlų kamuolį

    Elžbietai II turėčiau padėkoti. Už tai, kad gūdaus sovietmečio vaikystėje parodė: kas valdo valstybę, gali šypsotis (skirtingai nei mums nuotraukose ir per TV rodyti sovietiniai va(l)dovai). Ant giminių iš užjūrių atvežamų saldain...

    2
  • Baltoji Mandžiūrijos saulė
    Baltoji Mandžiūrijos saulė

    Ar šių metų Rusijos bandymus užkariauti Ukrainą derėtų laikyti Trečiojo pasaulinio karo pradžia? Žodžių "pasaulinis" ir "karas" kombinacija visada skambėjo be galo grėsmingai, tačiau tiek Pirmasis, tiek Antrasis, tiek &...

  • Brangiau, daugiau, ne geriau
    Brangiau, daugiau, ne geriau

    Pagal naujausias valdančiųjų strategijas, užsimota valstybės tarnautojų, taip pat ir politikų, algų šuoliui. Seimo pirmininko ir premjero mėnesinį atlyginimą nuo kitos kadencijos siūloma vos ne padvigubinti – nuo popieriuje 4,6 tūkst....

    2
Daugiau straipsnių