Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir stojančiųjų, skaičių. Situacija kartojasi jau daugelį metų. Ir čia norom nenorom prisimeni Alberto Einsteino posakį "Vienas pamišimo požymių tas, kad daromi tie patys dalykai, bet tikimasi kitokio rezultato". Esant mūsų situacijai, jo posakį galėtume perfrazuoti, kad nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato.

Visus praėjusius metus skyrėme mokytojo profesijos prestižo klausimams, kurį vainikavo mokytojų užsibarikadavimas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Neaišku, kokią formą įgaus aukštųjų mokyklų reforma. Tačiau didžiausia bėda, kad mokslo turinio ir kokybės klausimai taip ir netapo net pirminės diskusijos objektu. Daug kalbėjome apie tai, kas ruoš mokytojus ir kiek tam reikia lėšų, bet klausimo, kokį mokytoją ir kokiai ateities mokyklai mes jį turėtume rengti, niekas net nepradėjo nagrinėti. Mes struktūriškai pertvarkėme mokytojų rengimą, bet taip ir nesutarėme, kokį mokytoją mes norime turėti.

Kodėl vėl grįžtu prie turinio klausimo? Todėl, kad visos diskusijos viešumoje rodo, kad mes eilinį kartą vysimės nuvažiuojantį traukinį, kuriuo vykstantys jau ne pirmus metus kalba ne apie profesijas ir specialybes, o apie ateities kompetencijas ir įgūdžius. Paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, vėl užvirė diskusija apie studijų vietų planavimą: ar reikia daugiau inžinerinio profilio, tiksliųjų mokslų ir IT specialistų ar socialinių ir humanitarinių studijų. Žurnalistai verslui taip pat klausimus formuluoja labai siaurai – tai kiek ir kokių specialybių žmonių verslui reikia?

MOSTA neseniai paskelbė analitinę apžvalgą "Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka", kurioje kalbama apie konkrečias profesijas, aukštas ir žemas kvalifikacijas... Bet juk pasaulis jau ne vieni metai kalba ne apie specialybes ir profesijas, o apie kompetencijas ir kuo platesnį išsilavinimą. Bendrosios kompetencijos, kurios taip pat kinta kas keleri metai dėl technologinių permainų, yra kertinis diskusijų objektas. Viso pasaulio politikai, mokslininkai ir pramonės lyderiai jau seniai diskutuoja apie technologijų įtaką ne tik ekonomikai, bet ir visai visuomenei, bei kokius sprendimus reikia priimti, kaip veikti, kad žmonėms būtų suteikta galimybė įgyti reikiamas kompetencijas, o svarbiausia – jas nuolat atnaujinti.

Mes dar niekaip negebame išeiti iš to užburto rato, kur tikslieji mokslai kovoja su socialiniais, inžineriniai – su humanitariniais. O juk visos tendencijos akivaizdžiai rodo, kad turime galvoti, kaip praplėsti bendrąsias studentų kompetencijas. Kodėl mes galvojame, kad humanitarinius ar socialinius mokslus studijuojantis žmogus, gavęs IT ar dirbtinio intelekto žinių, negalės viso bendro žinių bagažo pritaikyti daug plačiau nei baigęs tik humanitarinius ar socialinius mokslus? Juk visas pasaulis jau juda šia linkme.

Pasižiūrėkime į šiandieninius pasaulinio lygio performansus – sutinkate, kad ir menininkas nebeišsiverčia be programavimo žinių, ir programuotojas jau nieko nenuveikia be kūrybinio suvokimo, nes techninis supratimas vystosi per vaizduotės prizmę.

Ir menininkas nebeišsiverčia be programavimo žinių, ir programuotojas jau nieko nenuveikia be kūrybinio suvokimo, nes techninis supratimas vystosi per vaizduotės prizmę.

Pažengusios ekonomikos jau seniai kalba apie mokymosi visą gyvenimą svarbą, apie tai, kaip svarbu yra vaikus išmokyti MOKYTIS, kad jau baigę mokyklą jie turėtų platesnį požiūrį į kintančią aplinką, antreprenerystės, kūrybiškumo, dirbtinio intelekto, gebėjimo generuoti ir pristatyti savo idėjas pagrindus, nes tik tai jiems padės sukaupti daug didesnį ir universalesnį kompetencijų bei žinių bagažą aukštosiose mokyklose, o ateityje atnaujinti savo žinias ir greičiau prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančios aplinkos.

Didžiausios pasaulinės korporacijos vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų vadinamiesiems minkštiesiems įgūdžiams lavinti. Tokiems sunkiai apčiuopiamiems dalykams, apie kuriuos pas mus dar mažai kalbama, – empatiją, gebėjimą greitai prisitaikyti kintančioje aplinkoje ir gebėjimą perteikti bei įgyvendinti savo idėjas. Šiems įgūdžiams jau suteiktas naujas vardas – galios įgūdžiai, nes be žmonių technologinės žinios vis labiau nuvertėja.

McKinsey pranešime apie ateities darbo jėgą aiškiai pabrėžiama, kad automatizavimas suteiks dirbantiems žmonėms vis daugiau galimybių naudotis įgimtais įgūdžiais, kuriuos mašinoms atkartoti yra sunkiausia. Kalbama apie žmogaus socialinius ir emocinius gebėjimus, minkštuosius įgūdžius ir kūrybiškumą.

Visuomenė ir ekonomikos išgyveno jau keturias pramonės revoliucijas, kurios pakeitė mūsų suvokimą apie visuomenines santvarkas, ekonomikos kryptis ir t.t. Dabartiniai technologiniai lūžiai dėl savo apimties ir pokyčių greičio, matyt, daug kam atrodo grėsmingiausi, tačiau mes turime juose įžvelgti ne grėsmę žmogui ir jo darbo vietai, bet naujas atsiveriančias galimybes. Kiekvieno žmogaus tos galimybės bus tiek didelės, kiek pats žmogus gebės, naudodamasis technologijų teikiamomis galimybėmis, tapti kūrėju. O toks žmogus gebės tapti, jeigu jam bus suteikta galimybė įgyti reikalingas kompetencijas ir jas nuolat atnaujinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuvoje sukūrėme žemo lygio kapitalistinę visuomenę, nieko bendro su Skandinavija. Lietuvoje pastoviai samdomų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės, negu Rusijoje. Ir išvyti iš darbo Lietuvoje lengviau, negu Rusijoje [1]. Neveltui gražiausia tulpė oligarcho Mockaus puokštėje, Grybauskaitė, tiesiog klykė apie neva tai teroristinę Rusijos visuomenės prigimtį. Reikia kaip nors apjuodinti kaimynus, kurie gyvena geriau, negu mes ir džiaugiasi daug mažesnėmis kainomis (ar ne, brangių netikusių koldūnų pardavėjau, apsiėdėli, Užkalni?) "Žemo lygio lietuviškoje kapitalistinėje visuomenėje atlyginimai mažėja kainų atžvilgiu, nes verslai konkuruoja dėl prekių kainos, o ne kokybės, todėl neinvestuoja į darbuotojus; vadinamieji nekvalifikuoti darbuotojai paprastai skatinami bausmėmis, o ne paaukštinimais; viešpatauja nelygybė ir plinta skurdas. Tai yra turto įgijimo be darbo, augimo bet kokia kaina kultūra. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)

uzgiedojo didysis ,,,pramonininkas,,, prichvatizacijos

uzgiedojo  didysis ,,,pramonininkas,,, prichvatizacijos   portretas
feldmarsalas versLIAnykas.....dabar nachren aplamai reikalingas tas mokslas , ,,gariunu,, turgelyje nusipirkai universiteto diploma , pas lenka -daktarine disertacija , ir Dzordstauno universitete isklausyt pora paskaitu , kaip aferu sukciavimo ir klastociu deka prasimust y ,,,zmones,,,Na ir viskas beveik kaip ir siuolaikinis elitinis inteligentas .... eik ir vok -visos durys visose partijose atviros...

N.

N. portretas
Šio pono mylimi pramonininkai ir kiti darbdaviai jau padarė perdaug išvarydami iš Lietuvos beveik milijoną dirbančiųjų. Tai gal daugiau taip nedarykite.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas nustebins?
    Kas nustebins?

    Vos spėjo nuraibuliuoti pasaulio taurės turnyras Kinijoje, o jau rytoj nuaidės pirmasis švilpukas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse. 27-asis šalies čempionatas prasidės trijų mačų Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje ser...

    2
  • Valstybės problemas turės spręsti merai?
    Valstybės problemas turės spręsti merai?

    Kauno miesto ir rajono merų kaktomuša dėl Pakaunės regiono dalybų jau įgavo ne tik pagreitį, tačiau ir šiek tiek anekdotinių atspalvių. Garliavoje žmonės išdidžiai mušasi į krūtines šaukdami: "Mes miestie...

    4
  • D. Trumpo neapdairumas elgiantis su paslaptimis pavojingas ir sąjungininkams
    D. Trumpo neapdairumas elgiantis su paslaptimis pavojingas ir sąjungininkams

    Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Š...

  • Nesibaigianti Honkongo vasara
    Nesibaigianti Honkongo vasara

    Audringa 1967-ųjų vasara Honkonge tapo akstinu miesto valdžiai pradėti socialines reformas. Nuo 1971 m. lapkričio iki 1982 m. gegužės valdžiusi Crawfordo Murray‘aus MacLehose‘o (1917–2000) administracija siekė pagerinti švieti...

    4
  • Penkiasdešimt būdų pabėgti
    Penkiasdešimt būdų pabėgti

    Nedažnai sakau, bet prieš pradedant kalbėti šia tema, turėčiau padėkoti tiems keliems vyrukams, su kuriais praeityje siejo rimtesnės draugystės. Ne tik už gražų laiką drauge, bet ir už tai, kad jam pasibaigus neteko laužyti galvos, k...

    2
  • Visi galai – į Maskvą?
    Visi galai – į Maskvą?

    Yra toks posakis "Visi keliai veda į Romą", reiškiąs kadaise didžios imperijos galybę ir įtaką likusiam pasauliui. O atsirado jis iš to, kad Romos valstybė jau prieš kelis tūkstantmečius buvo išraizgyta gerai gr...

    27
  • Bekraščio raštingumo aukos
    Bekraščio raštingumo aukos

    Atrodo, dar taip neseniai dėl kompiuterijos verslo guru Bilo Gateso ir jo žmonos vardo fondo Lietuvos bibliotekos buvo tapusios šalies kompiuterizacijos židiniais – mokė mus atskirti "Wordą" nuo "Excelio", vėrė vartus ...

    1
  • Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė
    Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė

    Nuteistojo pasišalinimas iš darbo vietos viešojoje erdvėje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir keliamas klausimas, kodėl nuteistajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, suteikta teisė dirbti be sargybos laisvėje. Noriu pabr...

    3
  • Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti
    Apie gedėjimą ir didesnę laisvę būti

    Visi gyvenime atsiduria tokiame tamsiame, siaurame koridoriuje be išeities. Kaip sakoma: pesimistas mato vien tamsą, optimistas – šviesą tunelio gale, o realistas – kad ta šviesa – tai atvažiuojantis traukinys. Bet n...

    1
  • Apsiginti nuo savo valstybės
    Apsiginti nuo savo valstybės

    Vėl rugsėjis. Vėl su siaubu prisimenamas 2013-ųjų rugsėjis. Prieš šešerius metus ankstyvą rudenį sukrėtė Dembavos (Panevėžio r.) tragedija. Du apkvaitę žmogystos išniekino septyniolikmetę merginą, užtrenkė bagažin...

    5
Daugiau straipsnių