Ne visi Švietimo skyriuje yra „blogiečiai“

Visi įstatymai yra „nuleidžiami“ iš „didžiojo namo“ (miesto savivaldybės). Visų skyrių vadovai yra atitinkamų politinių partijų statytiniai. Vadinasi, paklusnūs įstatymo vykdytojai. Tai keli pamąstymai, perskaičius straipsnį „Švietimo skyrius traumuoja pačius mažiausius“.

Tai ne sąmoningas „mažiausiųjų ir silpniausiųjų“ skriaudimas. Tai pinigų stygius ir būdų iš susidariusios sunkios finansinės padėties išėjimo ieškojimas. Nesurenkami mokesčiai į biudžetą, todėl  sumažintas finansavimas skyriams, atimant galimybę pilnavertei mūsų vaikučių priežiūrai. Jiems ir galvoti per daug nėra apie ką.

Jų darbas „raportuoti“ raštiškai. Valdžiai neįdomu, kokiu būdu jie tai pasieks. Visais laikais taip buvo ir yra. Sėdintys švietimo skyriuje taip pat žmonės, vaikystėje lankę sovietinius darželius, o dabar turintys šeimas ir norintys valgyti. Kas norės prarasti savo vietą? Tuo labiau, kad ta šilta vieta suteikiama trumpam - nuo rinkimų iki rinkimų. Nugalėjusi rinkimuose partija turi galimybę skirti savą žmogų į atitinkamą postą. Taip ir atsiranda tokie kupčinskai ir bagdonai.

Kalbant apie Švietimo skyriaus vyr. specialistę A.Bukmanaitę, tai jums, ponai pasipiktinusieji švietimo skyriaus darbu, vertėtų žinoti, kad ši „biurokratė“ jokiai politinei partijai nepriklauso. Pabaigusi Klaipėdos pedagoginio instituto ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologijos mokslus pradėjo darbą Kauno miesto vaikų darželyje „Raudonkepuraitė“ auklėtoja.

Visą savo patirtį, energiją, idėjas ir meilę skyrė  darželio vaikučių tobulėjimui. Laisvu nuo darbo  metu vakarais studijavo VDU. Ne kartą kėlė kvalifikaciją, kol tapo skyriaus vyriausiąją specialiste.

Sureguliavus finansinę sistemą gal ir nereikėtų švietimo skyriaus darbuotojams, auklėtojoms ir auklytėms „savo noru“ eiti nemokamų atostogų. O taip pat ir algalapyje pasirašyti prie keliais šimtais sumažinto atlyginimo.

Prisiminkime pavadinimus „Vykdomasis komitetas“ o dabar turime „Savivaldybė“. Mano nuomone, darbas turėtų skirtis šiose instancijose. Tačiau ponai, sėdintys „dideliame name“, nelabai nori matyti, o gal ir suprasti skirtumus. Nebūkime pikti, bet būkime teisingi!