Ne tik dangus kaltas

Kelios Vakarų Europos šalys, labiausiai – Vokietija, ką tik išgyveno dramatiškus potvynius. Dėl rekordinio kritulių kiekio patvinusios upės nusiaubė gyvenvietes, griovė tiltus, plovė kelius. Net ir kelis šimtus gyventojų teturinčiuose miesteliuose stichijos padaryta žala skaičiuojama šimtais milijonų eurų. Atslūgus vandeniui, gyvenamosios vietovės pradėtos tvarkyti su ypač atsargiai, pasitelkus specialiąją techniką, kariuomenę ir savanorius. Kada bus atkurti infrastruktūros objektai, keliai, tiltai ir kiek tai kainuos, kol kas neaišku. Tuo pat metu su nauju impulsu kilo diskusija apie priežastis, kurios sukėlė biblinį tvaną primenančią nelaimę. Jų metu nuskambantys atsakymai – universalūs, aktualūs toli gražu ne vien Vokietijai.

Aiškėja, kad apie gresiančias liūtis įspėjo tiek Vokietijos meteorologinės tarnybos, tiek Europos perspėjimo apie potvynius sistema, tačiau tai nebuvo gana rimtai įvertinta. Niekas neskubėjo evakuoti gyventojų, o ir šie, tarsi pamiršę prigimtinį vokiškąjį atsargumą, neatsižvelgė į įspėjimus. Tad nenuostabu, kad rinkimų nuotaikomis gyvenantys Vokietijos politikai kaltųjų pradėjo ieško ne ten, kur derėtų: dėl tragedijos kaltė verčiama klimato kaitai. Tai yra lokaliai problemai suteikus globalios statusą, atsikratoma atsakomybės dėl nepakankamos potvynių prevencijos, prasto gyventojų švietimo (daugybė sugriautų ar apgadintų namų net nebuvo apdrausti).

Lokaliai problemai suteikus globalios statusą, atsikratoma atsakomybės dėl nepakankamos potvynių prevencijos, prasto gyventojų švietimo.

Vokietijos politikų, žinia, negali kaltinti melu. Kol neužklupo pandemija, pagrindinė globalių diskusijų tema iš tiesų buvo visuotinis klimato atšilimas ir dėl jo padidėjusi įvairių ekstremalių orų rizika. Šiuos nuogąstavimus sunku paneigti (kaip ir prisiversti negalvoti, ar kartais tokie tyrimai nėra savitiksliai). Tačiau istorijos analuose gausu pasakojimų apie gerokai prieš industrijos revoliuciją Europą niokojusius potvynius, anomalinius speigus, dramatiškas sausras, derlių sunaikinančius šalčius. Klimato istorikai, kurių balsas madingų diskusijų fone ir yra menkai girdimas, kalba apie katastrofų amneziją: per santykinai švelnių orų laikotarpį susidaręs klaidingas įspūdis apie vietos meteorologinius ypatumus. Puikus to pavyzdys – Šveicarija, kuri 1882–1976 m. gyveno beveik be stichinių nelaimių, o XX a. devintąjį dešimtmetį į regioną grįžus istoriškai įprastiems lietingiems orams su nuolatiniais potvyniais, pradėta skalambyti apie nematytus kataklizmus.

Tad klimato kaita – tik dalis tokių gamtos katastrofų, kokias ką tik išgyveno Vokietija, kokias periodiškai patiriame ir mes Lietuvoje, priežasčių. Gyvenimo malonumus jau ne rieškutėmis, bet kibirais semti norintys hedonistai veržiasi arčiau upių, ant šlaitų ir nuokalnių, šiuolaikinei estetikai aukoja vietos klimato patikrintus tradicinės architektūros principus. Kai Senekos išmintis "laimė – ne bet koks gyvenimas, o tik gražus" suprantama paraidžiui, nuvertėja visi įspėjimai apie riziką tapti stichinės nelaimės auka. Tačiau ar gausūs krituliai, sausra, uraganiniai vėjai virs katastrofa, lemia ir urbanistiniai sprendimai, asfalto ir dirvožemio santykis gyvenamosiose vietovėse, drenažo ir vandentiekio sistemos, elektros linijų tinklas. Šiandieninė kova su klimato atšilimu kartais iš tiesų primena grumtynes su vėjo malūnais. Tik ne dėl jų jėgos pranašumo, bet dėl donkichotiško nenoro blaiviai įvertinti realybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arturas

Arturas   portretas
Sinoptikas Naglis Šulija yra gražiai pasakęs: jei pasistatėte namą ant upės kranto, nenustebkite, kad ji užsuks į svečius. Turime pavyzdį Druskininkuose: žmonės, įsikūrę ant Ratnyčėlės kranto stebisi, kaip "suįžūlėję" bebrai graužia prie pat upės žmonių pasodintus medžius ir samdo medžiotojus niekuo nekaltų gyvūnėlių naikinimui. Nupušimui ribų, deja, nėra. Taiklus straipsnis. Ačiū.

Ačiū

Ačiū portretas
Labai teisingas straipsnis
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    11
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    14
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

    1
  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių