Ne tik dangus kaltas

Kelios Vakarų Europos šalys, labiausiai – Vokietija, ką tik išgyveno dramatiškus potvynius. Dėl rekordinio kritulių kiekio patvinusios upės nusiaubė gyvenvietes, griovė tiltus, plovė kelius. Net ir kelis šimtus gyventojų teturinčiuose miesteliuose stichijos padaryta žala skaičiuojama šimtais milijonų eurų. Atslūgus vandeniui, gyvenamosios vietovės pradėtos tvarkyti su ypač atsargiai, pasitelkus specialiąją techniką, kariuomenę ir savanorius. Kada bus atkurti infrastruktūros objektai, keliai, tiltai ir kiek tai kainuos, kol kas neaišku. Tuo pat metu su nauju impulsu kilo diskusija apie priežastis, kurios sukėlė biblinį tvaną primenančią nelaimę. Jų metu nuskambantys atsakymai – universalūs, aktualūs toli gražu ne vien Vokietijai.

Aiškėja, kad apie gresiančias liūtis įspėjo tiek Vokietijos meteorologinės tarnybos, tiek Europos perspėjimo apie potvynius sistema, tačiau tai nebuvo gana rimtai įvertinta. Niekas neskubėjo evakuoti gyventojų, o ir šie, tarsi pamiršę prigimtinį vokiškąjį atsargumą, neatsižvelgė į įspėjimus. Tad nenuostabu, kad rinkimų nuotaikomis gyvenantys Vokietijos politikai kaltųjų pradėjo ieško ne ten, kur derėtų: dėl tragedijos kaltė verčiama klimato kaitai. Tai yra lokaliai problemai suteikus globalios statusą, atsikratoma atsakomybės dėl nepakankamos potvynių prevencijos, prasto gyventojų švietimo (daugybė sugriautų ar apgadintų namų net nebuvo apdrausti).

Lokaliai problemai suteikus globalios statusą, atsikratoma atsakomybės dėl nepakankamos potvynių prevencijos, prasto gyventojų švietimo.

Vokietijos politikų, žinia, negali kaltinti melu. Kol neužklupo pandemija, pagrindinė globalių diskusijų tema iš tiesų buvo visuotinis klimato atšilimas ir dėl jo padidėjusi įvairių ekstremalių orų rizika. Šiuos nuogąstavimus sunku paneigti (kaip ir prisiversti negalvoti, ar kartais tokie tyrimai nėra savitiksliai). Tačiau istorijos analuose gausu pasakojimų apie gerokai prieš industrijos revoliuciją Europą niokojusius potvynius, anomalinius speigus, dramatiškas sausras, derlių sunaikinančius šalčius. Klimato istorikai, kurių balsas madingų diskusijų fone ir yra menkai girdimas, kalba apie katastrofų amneziją: per santykinai švelnių orų laikotarpį susidaręs klaidingas įspūdis apie vietos meteorologinius ypatumus. Puikus to pavyzdys – Šveicarija, kuri 1882–1976 m. gyveno beveik be stichinių nelaimių, o XX a. devintąjį dešimtmetį į regioną grįžus istoriškai įprastiems lietingiems orams su nuolatiniais potvyniais, pradėta skalambyti apie nematytus kataklizmus.

Tad klimato kaita – tik dalis tokių gamtos katastrofų, kokias ką tik išgyveno Vokietija, kokias periodiškai patiriame ir mes Lietuvoje, priežasčių. Gyvenimo malonumus jau ne rieškutėmis, bet kibirais semti norintys hedonistai veržiasi arčiau upių, ant šlaitų ir nuokalnių, šiuolaikinei estetikai aukoja vietos klimato patikrintus tradicinės architektūros principus. Kai Senekos išmintis "laimė – ne bet koks gyvenimas, o tik gražus" suprantama paraidžiui, nuvertėja visi įspėjimai apie riziką tapti stichinės nelaimės auka. Tačiau ar gausūs krituliai, sausra, uraganiniai vėjai virs katastrofa, lemia ir urbanistiniai sprendimai, asfalto ir dirvožemio santykis gyvenamosiose vietovėse, drenažo ir vandentiekio sistemos, elektros linijų tinklas. Šiandieninė kova su klimato atšilimu kartais iš tiesų primena grumtynes su vėjo malūnais. Tik ne dėl jų jėgos pranašumo, bet dėl donkichotiško nenoro blaiviai įvertinti realybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arturas

Arturas   portretas
Sinoptikas Naglis Šulija yra gražiai pasakęs: jei pasistatėte namą ant upės kranto, nenustebkite, kad ji užsuks į svečius. Turime pavyzdį Druskininkuose: žmonės, įsikūrę ant Ratnyčėlės kranto stebisi, kaip "suįžūlėję" bebrai graužia prie pat upės žmonių pasodintus medžius ir samdo medžiotojus niekuo nekaltų gyvūnėlių naikinimui. Nupušimui ribų, deja, nėra. Taiklus straipsnis. Ačiū.

Ačiū

Ačiū portretas
Labai teisingas straipsnis
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Atitrūkime nuo buvusios patirties
    Atitrūkime nuo buvusios patirties

    Vertindami žmonijos pažangą, paanalizuokime, kaip elgiamės su tuo, ko reikėtų atsikratyti. Dabar, po tam tikro fizinio ir, tikėtina, protinio atokvėpio, yra gera proga nebegrįžti į saviapgaulės spąstus vedantį kelią. ...

    1
  • Pramiegotas medalis
    Pramiegotas medalis

    Latvija turi auksą, Estija irgi, o ką Lietuva? Įsibėgėjančios Tokijo olimpinės žaidynės atnešė daug džiaugsmo mūsų kaimynams ir ne mažiau nusivylimo mums. Ypač apmaudu, kad paleidome istorines galimybes, galima sakyti, mūsų nacionalin...

    1
  • Sprendimas dėl „Nord Stream“ – klaida, bet Amerikos lyderystė tebėra itin svarbi
    Sprendimas dėl „Nord Stream“ – klaida, bet Amerikos lyderystė tebėra itin svarbi

    J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cin...

    3
  • Svastika pakeitė kryptį
    Svastika pakeitė kryptį

    Kadaise dabar Rusijos Federacijai priklausančiose, tarp pietų Uralo, Juodosios jūros ir Kaspijos ežero įsiskverbusiose stepėse, netoli dabartinio Čeliabinsko miesto, gyveno žmonės. Jie buvo gana agresyvūs, karingi, bet nevengė naujovių. Dėl nežin...

    2
  • Pakeliui į tamsybes
    Pakeliui į tamsybes

    Migrantų ir pasaulinės pandemijos tornado į naujienų nuošalę ilgainiui nublokšta nūnai pilnametystės sulaukusi švedų mergaitė Greta pagaliau vėl eteryje. Klimato aktyvistė pasiskelbė gavusi pirmąją vakcinos dozę nuo koronavi...

    3
  • Pabėgėliai – tik priedanga
    Pabėgėliai – tik priedanga

    Nepraėjo nė du mėnesiai, kai portale paskelbėme, kad Minsko sukelta pabėgėlių krizė Lietuvoje bus pirmiausiai informacinė, o ji ir išsikerojo visu gražumu. ...

    12
  • Šventinis karantinas
    Šventinis karantinas

    Penktadienį sulaukėme olimpinių žaidynių atidarymo. Toks svarbus įvykis ne tik sunkumų kilnotojams, boksininkams, bet ir kitiems atletams, o vyksta be žiūrovų. ...

  • Propagandinio žodyno žaismas I
    Propagandinio žodyno žaismas I

    Sovietmetis turi savito žavesio, kol jo kasdienybė nepaliečia tavęs. Iki tol labai lengva kalbėti apie laimę, tvarką ir teisingumą. Tad Lietuvos nepriklausomybės saulėlydis, įgavęs naują pagreitį 1940 m. liepos 21-ąją, kai buvo priimtos deklara...

    2
  • Naujų mokesčių maskaradas
    Naujų mokesčių maskaradas

    Sunku apibūdinti tą klinikinį mūsų mielosios valdžios cinizmą. Per dvigubą – pandeminę ir imigracinę – krizę valdantieji įveda naujus mokesčius. ...

    13
  • (Ne)laikas gyventi
    (Ne)laikas gyventi

    Nujausdami, kad šįsyk atokvėpis nuo koronaviruso gniaužtų bus trumpesnis, tautiečiai glėbiais semia vasaros malonumus. Ištrūkti į užsienį, paatostogauti pajūryje, palakstyti po renginius – kad tik spėjus iki naujo karantino, d...

    1
Daugiau straipsnių