Naujausia Britanijos ataskaita apie Rusiją – nepakankamai nuodugni

Britanijos parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita apie Rusiją nuo jos paskelbimo praeitą savaitę sulaukė daug dėmesio. Kaip senas Kremliaus kritikas (ir tyrimo pirmasis liudytojas), jaučiuosi esąs maloniai reabilituotas. Ataskaitoje ankstesnės Britanijos vyriausybės peikiamos, kad pražiūrėjo šią grėsmę, o žvalgybos ir saugumo agentūros pelnė aštrių priekaištų dėl savo baikštaus nesugebėjimo apginti mūsų demokratijos procesų.

Daug silpnesnė yra paviršutiniška Kremliaus strategijos apžvalga. Skyriuje „Ko nori Rusija“ teigiama, kad Rusija „atrodo fundamentaliai nihilistiška“ ir vertina užsienio politiką kaip žaidimą, kur vieno sėkmė yra kito nesėkmė: „bet kokie Vakarams kenkiantys veiksmai, kurių ji gali imtis, yra iš esmės geri Rusijai“.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama Rusijos paranoja ir noras žlugdyti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę tvarką. Vis dėlto joje sakoma, kad Rusijos „esminiai siekiai“ yra „gana riboti“ – esą ji nori būti laikoma galinga valstybe, ypač buvusioje sovietinėje erdvėje. „Vadovybės klika“ savo ruožtu nori išlaikyti „privilegijuotą padėtį“.

Be to, nesąžininga nurašyti Rusiją vien kaip paprastą kleptokratinę valstybę. Tiesa iš tikrųjų daug gilesnė.

Man tai nepadarė įspūdžio. Visų pirma epitetas „nihilistiška“ yra patogi santrumpa, bet jai stinga niuansų. Rusija – ne Šiaurės Korėja. Kai kada ji elgiasi kaip neprognozuojama valstybė. Kitais atvejais ji derasi, sudarinėja susitarimus ir netgi jų laikosi. Būtų malonu žinoti, kaip visa tai apibrėžti.

Paranoja ir pagarbos troškimas yra svarbūs dalykai. Vis tik neaišku, kokiu mastu Rusijos lyderiai vien tik vaidina jaučiantys šias emocijas. Ar Kremlius iš tikrųjų tiki melu apie Vakarų „Brzezinski planą“ – kad siekiama suskaldyti šalį ir išgrobstyti jos gamtinius išteklius? Ar jie tiesiog tuo naudojasi kaip propagandine kliše, kad pakurstytų Rusijos visuomenėje baimę ir nepasitenkinimą – arba galbūt pasinaudotų Vakarų neurozėmis dėl praeities klaidų ir įtampos eskalavimo pavojaus?

Be to, nesąžininga nurašyti Rusiją vien kaip paprastą kleptokratinę valstybę. Tiesa iš tikrųjų daug gilesnė.

Nuo pat 10-ojo dešimtmečio didžiausias galvosūkis buvo prieštaravimas tarp korupcijos ir imperializmo. Kalbant tiesmukai, ar dauguma buvusių kagėbistų, vadovaujančių šiai šaliai, yra pirmiausiai sukčiai ir tik po to – šnipai, ar atvirkščiai? Ar jiems labiau rūpi pinigai, ar geopolitika?

Tiesa, kartais šie tikslai persidengia. Tačiau kai kada jie prieštarauja vienas kitam. Avantiūros užsienyje kainuoja pinigų. Dėl sankcijų nukenčia gyvenimo būdas. Vidinė Kremliaus aritmetika dėl šių prioritetų lemia priimamus sprendimus. Nepakankamai visa tai suprasdami rizikuojame, kad naudosime neveikiančią taktiką ir nepasinaudosime galimai veiksmingomis priemonėmis.

Net ir daugiausiai išmanantys Rusijos stebėtojai gali nesutarti dėl šių klausimų. Catherine Belton, buvusi „Financial Times“ korespondentė, neseniai išleidusi knygą „Putino žmonės“ – pripažinimą pelniusią apybraižą apie šiuolaikinę Rusiją, sako, jog režimas „pasinaudojo kapitalizmu kaip įrankiu, kad suvestų sąskaitas su Vakarais“. Kitaip tariant, kleptokratija nėra vien būdas praturtėti, bet ir galimybė paversti kapitalizmą ginklu.

Vienas iš jos šaltinių, buvęs aukšto rango KGB karininkas, sako, kad „juodi pinigai“ yra daug naudingesni už branduolinius ginklus, nes juos galima naudoti kiekvieną dieną, siekiant „ardyti Vakarų sistemą iš vidaus“.

Amerikiečių Kremliaus stebėtojų veteranė Amy Knight sako, kad Belton per daug sureikšmina buvusių kagėbistų Vladimiro Putino artimiausioje aplinkoje svarbą. „Tamsus nešvarių pinigų pasaulis, - rašo ji „The Daily Beast“, – atrodo esąs „veikiau Rusijos korupcijos susiliejimo su pasauliniu kapitalizmu atspindys negu Rusijos užsienio žvalgybos agentūrų sąmoningas planas „griebti už gerklės“ Vakarus.“

Jis sutinka, kad, kaip ir sovietų laikais, politinio karo priemonės Vakarams kelia grėsmę. Kaip ir sovietų laikais, jos yra naudojamos režimui išsaugoti. Tik dabar skirtumas toks, jog režimo tikslas yra veikiau pralobti, o ne iškovoti ideologinę pergalę.

Kas teisus? Galvočiausi Britanijos analitikai, apsiginklavę mūsų slapčiausia informacija, turėtų uoliai gvildenti tokius klausimus. Naujojoje ataskaitoje jokių šių pastangų požymių nesama, jau nekalbant apie kokius nors atsakymus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

???

??? portretas
Suprask, - nepakankamai primeluota?

Vova

Vova portretas
Visi ankstesni komentatoriai loxai.

Kaip ataskaita apie Rusiją gali būti nuodugni?

Kaip ataskaita apie Rusiją gali būti nuodugni? portretas
Jei Striukis Putinas ir jo fašistinė klika savo juodus darbus laiko po devyniais užraktais.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Sisteminis š...
    Sisteminis š...

    Kodėl iš karto blogai pagalvojote? Juk raide "š" prasideda ne tik išmatas reiškiantis žodis. Pavyzdžiui – šabakštynas. Taip galima pavadinti mūsų švietimo sistemą, kai joje imi ieško...

    4
  • Logistikos spąstai
    Logistikos spąstai

    Jau už keleto dienų Lietuvos futbolo klubai sužinos varžovus Čempionų lygos ir Europos lygos turnyruose. Sekmadienį ir pirmadienį UEFA būstinėje Nione bus traukiami dviejų svarbiausių klubinių varžybų burtai. Anksčiau smagia pramoga buvusi cere...

    1
  • Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis
    Mūsų rusiškumas: I. Bunino atvejis

    Šiandieniam lietuvių literatūros skaitytojui, mokykloje pamokytam praleisti knygose esančius gamtos aprašymus, Ivaną Buniną suprasti gali būti komplikuota: šis autorius daugelį savo prozos ir poezijos kūrinių parašė vien t...

    2
  • Laisvųjų mūrininkų šmėkla
    Laisvųjų mūrininkų šmėkla

    Jau ne vieną šimtmetį šviesiausius žmonijos protus kankina ramybės neduodantys klausimai. Ar tiesa, kad trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo vergvaldys ir rasistas? Ar jis palaikė intymius santykius su savo ve...

    3
  • Požiūrių skirtumai
    Požiūrių skirtumai

    Šiandien už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos, Japonijos Hirošimos mieste, vėl suskambės varpas, kaip ir kasmet šiądien. Varpas, menantis, kad jau praėjo 75 metai, kai virš Plačios salos (jap. Hirošima) buvo...

  • Demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina
    Demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina

    Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konflikt...

    6
  • Mokyklinis chaosas
    Mokyklinis chaosas

    Pagal kitokias atostogų tradicijas gyvenančiose Europos valstybėse jau prasideda naujieji mokslo metai. Savaitė kita, "kelias į mokyklą, kelias į pasaulį" nuskambės ir Lietuvoje. Kas laukia rugsėjo 2-ąją ir visas kitas naujų mokslo met...

    6
  • Išmokome išlaidauti
    Išmokome išlaidauti

    Lietuvos bankas pasidžiaugė, kad ekonomikos nuopuolis per karantiną nebuvo toks didelis, kokio tikėtasi. Per antrąjį ketvirtį ji susitraukė tik 5,1 proc. Ir tai tik viena geroji naujiena. Antroji – visur jau matomi atsigavimo ženklai. ...

    2
  • Profesionalių vertėjų pasauliui <span style=color:red;>(nebe)</span>reikia?
    Profesionalių vertėjų pasauliui (nebe)reikia?

    Kartais žmonės kreivai žiūri į vertėjo profesiją. O kam gi vertėjai apskritai reikalingi, jei yra visagalis "Google Translate"? Mašininio vertimo vertyklėmis pasikliaujama ne tik kasdieninėse situacijose, pavyzdžiui, kai nesupranti ...

    3
  • Mirtinas atostogų troškulys
    Mirtinas atostogų troškulys

    Visais laikais nebuvo didesnių nuvargėlių, kaip viešajame sektoriuje ir ypač biurokratinėje jo atmainoje. Į ką jau ką, o į Darbo kodekso reikalavimus nuosavam poilsiui gerbiami klerkai tikrai yra įsigilinę taip, kaip fanatikai į Morkaus evan...

    11
Daugiau straipsnių