NATO be Ukrainos – NATO be ateities?

Sustabdyti Rusijos agresiją

Prieš diskusijų festivalį "Būtent!" kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu pasikalbėjome apie diskusijos tema tapusį karo Ukrainoje poveikį NATO, Rusijos agresiją bei kitas profesoriaus įžvalgas.

Anot pašnekovo, festivalyje bus kalbama apie Lietuvos interesą kuo greičiau sustabdyti Rusijos agresiją bei sukurti sąlygas, kad Rusija daugiau niekada negrasintų savo kaimynams.

"Čia itin svarbūs ir strateginiai NATO pokyčiai – tiek stiprinant dabartinių narių gynybą, tiek ir galvojant apie būsimą plėtrą, galbūt priimant ir Ukrainą", – paaiškino T.Janeliūnas.

Propagandos gniaužtuose

Profesoriaus pasiteiravus, kodėl Ukrainos narystės NATO tema tapo ypač aktuali būtent dabar, nors pati šalis apie tai kalbėjo ne kartą ir anksčiau, pašnekovas atsakė, kad Rusijai jau seniai NATO yra tapusi pagrindine visą Vakarų demokratinį pasaulį simbolizuojančia grėsme.

"Iš tiesų, ne NATO išprovokavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą, o Kremliaus režimo skiepijama baimė ir priešprieša visai liberaliai demokratijai. Tai pasaulis, kurio nekenčia V.Putinas ir jo rėmėjai. Pasaulis, prieš kurį reikia kovoti, nes kitaip pačioje Rusijoje atsiras vis didesnis noras siekti politinės laisvės, o tai gresia V.Putino režimo išlikimui. Matydamas, kad Ukraina vis labiau renkasi Vakarų vertybes ir institucijas, Kremlius ėmė skleisti propagandą, jog neva NATO plečiasi ir nori apsupti Rusiją. Neva tai tampa grėsme ir Rusijos išlikimui. Ilgą laiką po šaltojo karo pabaigos NATO nelaikė Rusijos tiesiogine priešininke. Tačiau Rusijos agresija verčia keisti požiūrį. Tik šiemet Madrido NATO susitikime tiesiogiai pripažinta, jog Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė NATO šalių saugumui ir viso euroatlantinio regiono stabilumui. Todėl NATO turi keistis ir turi plėstis. Jau Madride į NATO pakviestos Suomija ir Švedija. Ukrainos galimybės tapti NATO nare šiuo metu yra tikslingai nutylimos", – sakė T.Janeliūnas bei pridūrė, kad karui pasibaigus Ukrainos narystės NATO klausimas vėl taps itin svarus, nes Ukrainos vieta saugumo sistemoje nulems visos Europos saugumą.

Jei daugelis Europos šalių nepriklausytų NATO, baimės ir nerimo dėl vis labiau įsisukančio karo Europoje būtų kur kas daugiau.

Užtikrina saugumą

T.Janeliūnas teigia, kad, jei daugelis Europos šalių nepriklausytų NATO, baimės ir nerimo dėl vis labiau įsisukančio karo Europoje būtų kur kas daugiau.

"NATO užtikrina saugumą tiek karine prasme, tiek ir suteikiant emocinį, psichologinį saugumo jausmą europiečiams. Manau, jog būtent NATO egzistavimas nulėmė, jog mes jaučiamės gana saugūs Lietuvoje", – samprotavo jis.

Į diskusiją šia tema festivalyje "Būtent!" įsitraukti yra kviečiami visi, kurie jau turi nuomonę, o galbūt dvejoja ar tiesiog nori dalyvauti įdomiame dispute.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus, pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje nemažai renginių pastaruoju metu vyko per nuotolį, o viešojoje erdvėje pastebima pagarbos kitokiai nuomonei stoka.

Tad viešos ir gyvai vykstančios diskusijos, anot pašnekovo, yra ne tik itin įdomios, tačiau ir būtinos, kad galėtume vėl prisiminti, kaip svarbu yra savo diskusijų pašnekovui žiūrėti akis.

"Tačiau diskusijos ir neturi būti tik ceremoninės, kur visi iš anksto žino, kas bus pasakyta. Kaip tik tokių diskusijų ir tikiuosi festivalyje "Būtent!" – laisvų, drąsių, išlipančių iš tradicinių rėmų. Diskusijų, kuriose kils naujų idėjų, netikėtų pareiškimų. Diskusijų, kurios sukels tikrą puotą smalsių žiūrovų smegenims", – sakė T.Janeliūnas.

Jau ketvirtą kartą Birštone vyksiantis diskusijų festivalis "Būtent!" yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.