Mat kai kas vis laksto po didžiausią Lietuvos kurortą palaidais viduriais ir niekaip negali aptikti sėdimviečių, nors jos ten visai po pat nosimi. Šitas orientacinis peristaltikos sportas kai kuriuos vis dar verčia dairytis į kopas, kaip būdavo sovietmečiu, nors šalis jau 36 metus yra laisva nuo visų tų komunistinės taršos įpročių.
Štai ir iš sostinės atvykęs drapanų klasikas vėl neiškentė viešai nepasižarstęs protestais. Esą nėra suolų pliaže (nors jų ten 350). Dušų – taip pat. Ir kaip pavyzdį lietuviams pateikė Italijos purvyne aptiktą kažkokį į lauko išvietę panašų objektą apmaižiota siena. Esą va, tokia dušinė galėtų būti ir Palangoje.
Dar iškiliam dizaineriui nepatiko, kad Palangoje „viskas brangu“. Tik jei jau taip ten užlenktos į viršų kainos, ko tuomet link jų kasmet atbilda šimtai tūkstančių tautiečių? Ir ne tik iš Vilniaus rezervato, bet ir provincijos. Pigiau Apeninų pusiasalyje? Na, šitaip universaliai samprotaujant, net ir lunatizmas gali pasirodyti turįs racionalaus elgesio požymių. Priklauso nuo požiūrio. Gal ir nuo kokio nors nuokrypio, ieškant atsparų sujauktame gyvenime.
Kaip ten bebūtų, ką nors koneveikiant ir taip veržiantis į viešumą, pirmiausia derėtų pasimokyti elementarios rašybos. Ne „orogantiško“, o „arogantiško“, ne „elergijų“, o „alergijų“ ir panašiai. Kai kritikuoji kitus, pats turi būti bent šio to vertas.
P. S. O Palanga per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Į gera, aišku.
(be temos)
(be temos)
(be temos)