- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Sunku pasakyti, ko daugiau – aiškumo ar sumaišties – į mūsų ir taip kiek sumišusią kasdienybę įnešė švietimo, mokslo ir sporto ministro pasvarstymai dėl galimybės mokinius bent dviem savaitėms grąžinti į klases. Nuskambėjo jie tarsi rekomendacija savivaldai, tačiau pastarajai primetant ne tik teisę spręsti, kaip po birželio 1-osios dirbs bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir atsakomybę už galimus padarinius.
Vos prasidėjus nuotoliniam mokymosi etapui, tiek mokytojams, tiek mokiniams naujas mokymo(si) būdas atrodė toks svetimas ir neįprastas, kad perspektyva atrasti vakciną kokioje Lietuvos laboratorijoje atrodė tikresnė nei galimybė kažko išmok(y)ti kartą per savaitę pabendravus virtualiai. Tačiau suvokimas, kad laikinumas šįkart užtruks ilgėliau, į abi ugdymo fronto puses atėjo tuo pačiu greičiu kaip ir augantis infekuotųjų skaičius. Pedagogai įvaldė virtualiųjų konferencijų programas, susitaikė su naująja dienotvarke, nesiliaujančia laiškų ir žinučių nuo mokinių bei jų tėvų tėkme, perprato virtualiąsias mokinių gudrybes ir ramiai dirbo tunelio gale žvelgdami į išganingąją birželio 1-ąją, kai force majeure anksčiau nei turėję pasibaigs šis keistasis mokymosi pusmetis. Viltis susitikti mokykloje dar šiais mokslo metais prasprūsdavo tik neatsargiuose pokalbiuose, tyliai mintijant apie tokių akistatų pavojų. Sprendžiant iš mokymosi intensyvumo, ugdymo režisieriai menkai tikėjo, kad procesas dar šiais mokslo metais sugrįš į įprastus vietos ir laiko erdves.
Perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas.
Panašu, nelabai tiki ir dabar, kai viena po kitos savivaldybės pradeda skelbti savus sprendimus nebeatverti mokyklų. Mokytis iki birželio 1-osios ar savaite kita ilgėliau – labiau finansinis reikalas, gi perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas. Geriausia, ką šiandien galėtų daryti ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, mokyklos ir jų steigėjai, – palikti status quo ir kibti labai rimtai ruoštis naujiems mokslo metams. Kol laboratorijose verda dar tik galimų vakcinų nuo COVID-19 mišiniai, o epidemiologai prognozuoja naujas epidemijos bangas, pats laikas galvoti apie chaosą, kuris kiltų, jei į naujai realybei nepritaikytas mokyklas suplūstų minios vaikų ir mokytojų, perpildytose klasėse būtų bandoma laikytis saugaus atstumo ar kartojant svetimas klaidas įvestas mokymasis slenkančiu grafiku.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
