Nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.

Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Atvykėliai iš svetur, aplankę įspūdingus miestus ir nuostabią gamtą, greitai atsikrato savųjų stereotipų apie trupančio betono dykynes. Kai paragauja valgių ir gėrimų, jie užmiršta savo išankstinius vaizdinius apie riebų mitalą, užgeriamą stipriu alkoholiu. Išmoninga mada panašiai naikina įsivaizdavimą apie skareles ir veltinius. Aukščiausios klasės, meistriškai atliekama muzika išstumia klišes apie liaudies kapelų narius akmeniniais veidais, atliekančius nerangius triukus su kardais.

Kai kurie įsitikinimai pasikeičia automatiškai. Vis tik daug kas priklauso nuo šalies žmonių išradingumo, polėkio – ir pasitikėjimo savimi. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Estijos prezidentas Lennartas Meri reikalavo, kad jo šalies svečiai būtų vaišinami vietiniu alumi, mineraliniu vandeniu ir saldumynais. Anksčiau estai stengdavosi padaryti įspūdį lankytojams iš užsienio, siūlydami jiems Suomijoje pagamintus produktus. Vietos gaminiai tebebuvo laikomi antrarūšiais.

Praeitą savaitę sakiau kalbą Jungtinės Karalystės albanų draugijoje, kurios posėdis vyko Kosovo ambasadoje Londone. Apžiūrėjau stalą, tikėdamasis rasti kokių nors gardumynų iš Skanderbego aikštės Prištinoje.

Kosovas šiuo metu kovoja dėl išlikimo: jį pripažįstančių šalių skaičius mažėja, o ne didėja. Jam būtina išnaudoti kiekvieną savo turimą išskirtinumą. Didžiulis apgriuvęs kasyklų kompleksas, Jugoslavijos laikais buvęs vietos ekonomikos širdis, dabar menkai tenaudojamas. Ekologinis turizmas ir vynas teikia daug geresnių perspektyvų. Kitos šalys pademonstravo, kaip tai galima padaryti: Gruzijos „vyno diplomatija“ buvo įspūdinga ir kai kuriais atžvilgiais daug veiksmingesnė negu Užsienio reikalų ministerijos pastangos.

Deja, Kosovo ambasadoje pasirinkimas ant stalo – traškučiai, sultys, mineralinis vanduo – buvo tik standartinių prekybos centrų prekių ženklų. Dar blogiau – buvo siūloma tik vyno iš Čilės ir Prancūzijos. Buvau sukrėstas. Ir vienas, ir kitas produktas turėtų būti įtrauktas į organizatorių juoduosius sąrašus.

Čilė – viena iš daugelio Lotynų Amerikos šalių, pasekusių apgailėtinu Ispanijos pavyzdžiu ir atsisakiusių pripažinti Kosovą nepriklausoma valstybe. Tai neleidžia didelį spaudimą patiriantiems kosoviečiams ištrūkti iš diplomatinės atskirties, užkerta kelią įstoti į Jungtines Tautas ir kitas svarbias organizacijas. Jų šalį butų galima vadinti Europos Taivanu.

Prancūzija savo ruožtu pernai blokavo galimybę pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai buvo skaudus smūgis abiem šalims, bet ypač – makedonams, susitaikiusiems su skausmingu šalies pavadinimo pakeitimu, kad patenkintų graikų pretenzijas. „Vynas Petit Chablis“ buvo gardus, bet prezidento Emmanuelio Macrono egocentriška, trumparegiška diplomatija palieka aitrų poskonį.

Paklausiau vienos diplomatės, ar ambasada galėtų pasiūlyti kažkokio – bet kokio – maisto arba gėrimo iš Kosovo. Ji šiek tiek dvejodama surado butelį „Stone Castle“ – puikaus rislingo iš Orachovaco slėnio, jau ilgiau kaip 2 000 metų gyvuojančio vyndarystės regiono. Tačiau nebuvo nieko daugiau.

Nesitikėjau gauti naminio hitheniko (pyrago su dilgėlėmis), bet juk nebūtų labai sudėtinga padėti ant stalo „Rugove“ arba „Spirit of Drini“ – dviejų pagrindinių rūšių Kosovo mineralinio vandens. Negalėčiau įsivaizduoti, kad Prancūzijos ambasada praleistų kokią nors progą pasigirti šalies kulinariniu paveldu. Net ir Britanijos ambasados dabar (pagaliau) patiekia angliško putojančio vyno.

Minkštosios galios – įtaigios nacionalinio įvaizdžio stiprybės – stygius postkomunistinėms šalims yra rimta saugumo problema. Skonis ir kvapas yra puikios sritys imtis gerinti padėtį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
kaip suprantama, kosovieciai tai albanai-musulmonai..ir turetu bendradarbiauti su Albanija ,serbai -neduos jiems atpleshti ju zeme ,

ne priešas bet ir ne draugas

ne priešas bet ir ne draugas portretas
o jūs, pone autoriau, škotas, anglas ar welsietis? atsakymas britas skamba kaip jugoslavas, arba sovietas. Apsispręsk, nes gal jau rytoj įvykiai susidėlios kitoniškai. Gera mokyt papuasus už jų pinigus
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių