Paskaičiuokime. LKL čempionatas baiginėja jau 29-uosiuos metus. Ir visus juos „Žalgiris“ žaidė turnyro finale, o 23 sezonus skynė aukso žiedus. Vienuolika pastarųjų sezonų žaliai balti tiesiog dominuoja šalies pirmenybėse. Tačiau šiemetė ketvirtfinalio serija su iš pažiūros kukliu Klaipėdos „Neptūnu“ aiškiai parodė – šiai hegemonijai iškilo rimta grėsmė. Kad įveiktų pirmąjį LKL atkrintamųjų barjerą kauniečiams prireikė net penkerių rungtynių. Ir tik tuomet, kai atsidūrė ant bedugnės krašto, čempionai tarsi atsikvošėjo ir nušlavė svečius iš uostamiesčio. Žinant, kad dusyk ant menčių favoritus guldęs „Neptūnas“ – tik septintoji pagal pajėgumą lygos komanda, tolesnės žalgiriečių perspektyvos kelia rimtų abejonių.

Šį sezoną pernelyg išaugusi akivaizdžiai išsikvėpusių „Žalgirio“ veteranų frakcija taip pat netaps pranašumu ilgame varžybų maratone.

Rytoj prasidedantys LKL pusfinalio mūšiai su Panevėžio „Lietkabeliu“ Kazio Maksvyčio auklėtiniams žada kur kas rimtesnių iššūkių, nei visi buvę iki tol. Viena vertus, „Lietkabelio“ ekipos potencialas neabejotinai didesnis nei „Neptūno“. Jei pastarieji priešinosi dėl labiau didesnio alkio ir charakterio, panevėžiečiai gali pasiūlyti ir apylygį meistriškumą. Žinant, kad kai kurie LKL čempionų legionieriai jau gyvena atostogų ir būsimų sutarčių nuotaikomis, pusfinalio serijos likimas kelia didžiulę intrigą. Šį sezoną pernelyg išaugusi akivaizdžiai išsikvėpusių „Žalgirio“ veteranų frakcija taip pat netaps pranašumu ilgame varžybų maratone. Tad visos jų viltys dabar dedamos į mesiją prie ekipos vairo. Jei K.Maksvytis sugebės įkvėpti savo vyrus bekompromisei kovai, jie seriją laimės sausai. Tačiau jei nusiteikimas bus toks, kokį matėme ketvirtfinalyje su „Neptūnu“, šaižių antausių ir garsių antraščių neišvengsime.