Mokslo metai ir birželis

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį ministerijoje susitiko su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarti ugdymo galimybių per karščius dėl pratęstų mokslo metų iki pat birželio pabaigos. Pastarasis susitikimas pasiuntė kelias žinutes visuomenei.

Likimo ironija, bet atrodo, kad tik prailginti mokslo metai leido suprasti, jog gyvename visuotinio atšilimo laikais. Palaipsniui teks susitaikyti su tuo, kad lietuviška vasara gali būti ne tik lietinga ir vėsi, bet ir svilinančiai karšta. Mokymasis ar darbas karštomis vasaros dienomis turėtų tapti kasdienybe, tačiau yra kitas svarbus šios situacijos aspektas. Tai mokyklų renovacija. Daugelį Lietuvos mokyklų puošia ES paramos ženklas "Kuriame Lietuvos ateitį". Kyla atsargus klausimas, ar ekologines vertybes ginanti ES ir jos paramą skirstantys valdininkai neatsakingai pamiršo šiltnamio efektą ir nepagalvojo apie kokybiškų kondicionavimų sistemų įrengimą mokyklose. Nors šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos leidžia pasiekti puikių rezultatų, tačiau vėl tenka klausti, kodėl renovuotose mokyklose vasarą karšta kaip orkaitėje ir kokiomis medžiagomis jos yra apklijuotos.

Vasaros kaitra tapo puikia proga atnaujinti diskusiją dėl mokslo metų trukmės. Šios diskusijos intriga slypi ne padejavimuose apie tai, kaip mokytojai rodo filmukus per pamokas ar verčia karščio iškankintus mokinius atlikti kartojimo užduotis bei rašyti kontrolinius darbus, o eiliniame nesugebėjime laiku atlikti namų darbus. Susidaro įspūdis, kad tėvų ir moksleivių organizacijos tiesiog pražiopsojo vieno svarbiausių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų atsiradimą.

Kalbame apie 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus. Visa pirmadienio susitikimo potekstė yra labai paprasta. 2019 m. vasario 17 d. pasirodė šio dokumento projektas, kuris švietimo, mokslo ir sporto ministro buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 19 d. Nejau tėvų ir moksleivių organizacijos per tiek laiko nebūtų suradusios svarių argumentų dėl mokslo metų trukmės ir, galbūt, artėjančių Seimo rinkimų proga suminkštinti ministro A.Monkevičiaus širdį? Deja, taip neįvyko. Vadinasi, mokslo metai dar dvejus mokslo metus baigsis birželio 21 d. Nors perskaitęs šio dokumento 12 punktą supranti, kad šiluma kaulų nelaužo ir 30 laipsnių karščio pojūtis klasėje yra visiškai kitoks nei dvaro parke, kaimo sodyboje ar IX forto kieme bei jo apylinkėse. Belieka tik neišsipildančių svajonių sąsiuvinyje užsirašyti pasiūlymą būsimai valdančiajai koalicijai skirti papildomų lėšų kondicionieriams įsigyti mokyklose. Kadangi nuoseklūs politiniai įsitikinimai nėra mūsų rinkėjų stiprioji pusė, o partijos nelabai likusios bendrauti švietimo tematika su galimais rinkėjais ir taip iškristalizuoti būsimus sprendimus, tai neišsipildančių svajonių sąsiuviniui teks tiesiog sutrūnyti. Pamokanti šios situacijos dalis yra ta, kad moksleivių organizacijos turi apgalvotai elgtis su politikais, kurie gali siūlyti aukso kalnus už net minimalų palaikymą, ir išvengti po 2016 m. rinkimų padarytų klaidų.

Mokomųjų dalykų turinys turi derėti su pažintine kultūrine, eksperimentine, projektine ir praktine veikla. Šiuolaikinė mokykla – tai nėra nieko neveikimas kitose erdvėse.

Paskutinė pirmadienio susitikimo žinutė skamba taip. Mes mokslo metus padalijame į dvi dalis: į laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. ir likusias 15 birželio dienų, kurių metu norime nieko nedaryti. Jei dar kartą perskaitytume bendrųjų ugdymo planų 12 punktą, tai didelio prieštaravimo šiam siekiui nesurastume. Reikia tik kelių sąlygų – vasaros karščio, moksleivių, jų tėvelių pavirkavimų, ir tuomet sėdi po klevais mokyklos kieme, bandai tarpuose tarp varnų karksėjimo suprasti situacijos Lietuvoje 1940 m. ar 1941 m. birželio mėnesį sudėtingumą. Tačiau varnų karksėjimo simfonijai ryžtingai pasipriešina bendrųjų ugdymo planų 26-asis punktas, kuris kultūrinę pažintinę veiklą sieja su bendrosiose programose numatytų dalykų turiniu. Nors pastarasis punktas suteikia mokykloms galimybę koncentruoti šią veiklą pusmečių pabaigoje, tačiau išryškėja akivaizdus prieštaravimas. Ar kartojimo pamokos muziejuose ar kitose edukacinėse erdvėse per likusias 15 birželio dienų yra tinkamiausias sprendimas? Kita vertus, jei kartojimo užduotys yra vertinamos, tuomet negailestingai atsiveria vaizdas į dar vieną ašarų pakalnę. Tikslingos tiriamosios veiklos garbės stoja ginti 72-asis punktas, kalbantis apie laiką eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje, ir 75-asis punktas, bylojantis apie projektinio darbo gebėjimų ugdymą socialinių mokslų pamokose.

Pasklaidęs Lietuvos mokyklų parengtus projektinės veiklos aprašus, supranti, kad sėdėjimas po klevu mokyklos kieme ir nepertraukiamos varnų karksėjimo simfonijos klausymas tikrai nepadės parengti gero projektinio darbo. Nuoseklus šios veiklos organizavimas mokslo metų eigoje, anot A.Monkevičiaus, padės tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį. Nors papildomos 15 birželio dienos, kai kuriomis aplinkybėmis primena Johno Reedo knygos "10 dienų, kurios sukrėtė pasaulį" dvasią. Svarbu suprasti, kad bendrasis ugdymo planas pabrėžia vieną svarbų dalyką. Mokomųjų dalykų turinys turi derėti su pažintine kultūrine, eksperimentine, projektine ir praktine veikla. Šiuolaikinė mokykla – tai nėra nieko neveikimas kitose erdvėse.

Šiandien dar kartą tenka pripažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesugebėjimą perteikti patraukliai savo ugdymo viziją visuomenei, kuri mikliai pateikia savo kontrargumentus: vasaros karštį, vadovėlių temas, kurios baigiasi birželio pradžioje, prisiminimus apie moksleivių atostogas, kurios prasideda birželio 1 d., moksleivių kompetencijų ugdymą, kurio suprantamai niekas nesugeba paaiškinti, ir daugelį kitų dalykų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Pirma nedidelė kliūtis gyvenime, esant gyviems tėvams...ir vietoj kliūties nugalėjimo bandymas ją apeiti...kažin ar gyvenime nebebus kliūčių...tada nemokės susikaupti...

Tai Juditai

Tai Juditai portretas
Prieš vadindama kitus beraščiais, perskaityk savo komentarą. Aš tik dešimtokas, bet tavo komentare radau vieną rašybos, dvi skyrybos ir vieną stiliaus klaidą. Taigi, čiupk kondicionierių ir keliauk atgal į mokyklą.

Juditai

Juditai portretas
Jei mokykloje būtum vaikščiojusi į fizikos ir ekonomikos pamokas, žinotum, kad kondicionieriams veikti yra reikalinga elektra. Daug elektros. O ji kainuoja daug pinigų, kurių mokyklose trūksta. Be to, jei būtum mokiusis fiziką nors B lygiu, suprastum, kad, įjungus vienu metu daug galingų elektros prietaisų, supleškėtų mokyklų elektros instaliacija. Gal net gaisras kiltų. Bet tai turi ir savotiško žavesio. Mokiniai, stebėdami gaisrininkų žarnos liejamas vandens čiurkšles prisimintų kvadratinę funkciją ir galėtų užrašyti parabolių lygtis. O tai jau būtų ugdymas netradiciniais metodais.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    5
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    10
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių