Mirties pornografija

Tvirtai įsikibęs turėklų, virpantis žmogus žvelgia žemyn. Akyse – ne tik begalinis skausmas, bet ir policijos, greitosios medicinos pagalbos automobilių švieselių atspindžiai. O štai tilto apačioje – kitokios švieselės. Išmaniųjų telefonų kamerų blyksčių. Dešimtys žioplių, užvertę galvas aukštyn, filmuoja nelaimėlio dramą. Laukdami, ar galės šiandien savo paskyroje pasigirti, jog tapo paskutiniojo gyvenimo šuolio liudininkais. Ne, tai ne serialo „Black Mirror”, pasakojančio apie šiurpias technologizuotos ateities perspektyvas, epizodo aprašymas. Tai realybė, kuri šiandien jau mažai ką stebina net Vilniuje ar Kaune.

Mirtis toks jau dalykas – be mažyčio procentėlio atsigavusių po klinikinės mirties, likusieji ją patirsime tik kartą. Gal todėl viskas, kas su ja susiję, kartu ir gąsdina, ir intriguoja. Vieni žiūri filmus apie serijinių žudikų darbelius, kiti kompiuterio ekrane šaudo į butaforinius priešus, treti nepraleidžia kriminalinių naujienų rubrikos. O ekstremalesnių pojūčių mėgėjai, suvedę porą raktažodžių į "Google", nesunkiai ras vaizdo įrašų, kurių per televizorių niekas neparodytų. Pavyzdžiui, į industrinį smulkintuvą įkritusio žmogaus ar užsitrenkusiame automobilyje gyvos sudegančios jaunuolių kompanijos.

Nesiimsiu svarstyti, kad nesuvaidinto „gore“ žanro mėgėjai turi šiokių tokių problemėlių. Matyt, čia panašiai, kaip ir su erotinio pobūdžio filmais – su laiku didėja atsparumas tam, ką matai, tad reikia vis ekstremalesnio turinio, dar stipresnio dirgiklio. Be to, nepažįstamo žmogaus mirtis leidžia patirti visą gamą jausmų, pačiam tiesiog stebint iš tolo ir nepatiriant jokių pasekmių.

Matant ant stogo atbrailos balansuojantį žmogų, nusisukti nelengva, bet ar pirmas impulsas neturėtų būti bent pamėginti padėti, užuot kišenėje graibius telefono?

Ir vis tik, mano galva, plačiai išvešėjęs svetimo skausmo onanizmas  kelia labai daug moralinių klausimų, kuriuos kažkodėl vengiama svarstyti. Tiesą sakant, grūmojantis pirštas atsisuka ir į žiniasklaidą. Pavyzdžiui, kad ir labiau žinomų žmonių laidotuvės bei didžiulės nuotraukų galerijos, atsirandančios portaluose. Jose – stambiu planu įamžinti raudantys, nuo emocinio skausmo klupinėjantys artimieji. Ar tikrai tokius vaizdus matyti – visuomenės interesas? Arba štai neseniai paviešintos stebėjimo kamerų užfiksuotos, mirtinai nudurto vaikino paskutinės gyvenimo akimirkos. Kam to reikia? Nesakau, kad reikėtų žinias apie tokius įvykius patyliukais sušluoti po kilimu, bet vargu, ar kažkokią naudą be clickų teikia rodomos dar neseniai gyvų žmonių kraujo balos.

Tačiau žiniasklaida paprastai dar prisilaiko šiokių tokių rėmų. Kaip ir kino industrija. Jei ne mintis „O jei ten būtų mano mylimas žmogus?”, tai sudrausmina bent visuomenės pasipiktinimas ar elementari nemalonumų baimė. Jų pasitaiko įvairiausių. Pavyzdžiui, didžiulis ažiotažas JAV kilo dėl 2006-aisiais pasirodžiusio E.Steel dokumentinio filmo „The Bridge”. Juostoje pasakojama apie savižudžius, savo gyvenimą užbaigiančius nušokant nuo San Fransisko Aukso vartų tilto. Metus kūrėjas kartu su komanda filmavo tiltą – užfiksavo net 23 iš 24 2004-aisiais įvykusių žinomų savižudybių. Filmas pagarsėjo ne tik tuo, jog prašydamas leidimo filmuoti, režisierius nuslėpė tikruosius kėslus – tikino tiesiog norįs įamžinti skirtingus šalies paminklus ir vėliau smarkiai papiktino atsakingus asmenis. Dargi tada plačiai buvo keltas moralinis klausimas: ar filmuoti asmenį, lipantį per apsauginius turėklus ir akmeniu krentantį žemyn, nėra paprasčiausiai amoralu?

Šiandien, prabėgus trylikai metų nuo filmo „The Bridge”, jau fiziškai nebespėtum pagriebęs už atlapų apie moralinius kompasus paklausti kiekvieno, savo išmanųjį nukreipusio į svetimos mirties akimirkas. Ir kažkas man kužda, jog dėl to kaltos ne vien per šį laiką patobulėjusios telefonų kameros ar tiesioginės transliacijos galimybė tiesiai per "Facebook" ar "Instagram" paskyros. Jau nekart aidėjo istorijos apie delfinus, nugaišusius būriui turistų su jais besidarant selfius. Nors ir nelyginu delfino bei žmogaus gyvybės svorio, bet klausimas tas pats. Matant ant stogo atbrailos balansuojantį žmogų, nusisukti nelengva, bet ar pirmas impulsas neturėtų būti bent pamėginti padėti, užuot kišenėje graibius telefono?


Šiame straipsnyje: savižudybėmirtissavižudis

NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Man irgi patiko, šįkart brandus, rafinuotas rašinys. Šaunuolė!

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Neegzistuoja pasaulyje toks dalykas kaip Morale. Cia yra religines propogandos myzas

Anonimas

Anonimas portretas
kokia Tu grazi ... ir protinga . Retas derinys gamtoje
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tautiniai grybavimo ypatumai
    Tautiniai grybavimo ypatumai

    Teisūs sakantys, kad grybavimas yra lietuvių nacionalinė sporto šaka. Ruduo – jos olimpiada, kai savo trofėjus grybavimo aistruoliai ne tik krepšiais velka, bet ir bagažinėmis veža. Genai šaukte šaukia: grybai lietuvio ...

    3
  • Orakulai – akli
    Orakulai – akli

    Nėra abejonių: JAV taps pasaulio krepšinio čempione. Nuo pjedestalo amerikiečius gali nustumti nebent Serbija. O vat štai bronza – tai jau turbūt mūsų, lietuvių, taikinys. Čekai su lenkais apie ketvirtfinalį tegu nė nesvajoja. Ka...

    3
  • Dirbtinės gėlės sužydėjimas
    Dirbtinės gėlės sužydėjimas

    Itin žeminančiomis sąlygomis sudarytos 1842-ųjų ir 1858 m. sutartys įtvirtino nuostatą, jog Honkongas amžiams liks Didžiosios Britanijos imperijos kolonija. 1898 m. birželio 9 d. buvo pasirašyta gerokai oresnė konvencija, kuria Didžioji Brit...

    6
  • V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės
    V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės

    Šią savaitę Kaunas inicijavo įstatymuose numatytą demokratišką procesą, kurio metu dalies Kauno rajono žmonės patys galės nuspręsti, kurios savivaldybės – Kauno miesto ar Kauno rajono – dalimi jie nori būti. Tai yra labai ...

    166
  • Tautinė tapatybė ir globalūs iššūkiai
    Tautinė tapatybė ir globalūs iššūkiai

    Dar kartą prisiminkime Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną prie Jono Basanavičiaus paminklo pasakytus žodžius: "Šiandien aš irgi matau, kad mūsų tautinei tapatybei irgi kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad...

    7
  • Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?
    Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?

    Sparčiai tobulėjant technologijoms, ne ką lėčiau progresuoja ir sukčiai. Anksčiau ilgapirščiai išviliodavo pinigus telefonu pasakodami išgalvotas istorijas apie artimajam nutikusią nelaimę, o dabar patiklių žmonių sukčiai ie&...

    3
  • Apie TUOS vaikus
    Apie TUOS vaikus

    Neseniai gatvės, o ir pasididžiavimo kupinų tėvelių feisbukas plyšo nuo uniformuotų, kardeliais nešinų mokyklinukų. Ir štai stebint šį vaizdą mane kasmet apima dvejopi jausmai. Viena vertus, džiugu, nes daliai jų grįžt...

    3
  • Kas dar neaišku?
    Kas dar neaišku?

    Ronaldo Vilniuje buvo smagu. Pats taip sakė po to, kai į lietuvių vartus įmušė keturis iš penkių įvarčių. Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis, tenisininkų terminais kalbant, kai žaidžia šeštoji pasaulio raketė prie&sca...

    3
  • Ženklas, tik ar vilties?
    Ženklas, tik ar vilties?

    Nepaskelbtame Rusijos ir Ukrainos kare savaitgalį įvyko ypatingas įvykis: abi šalys apsikeitė belaisviais. Šiame kontekste apie Ukrainos (ne)laimėjimą jau buvo pasakyta daug. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo būtinas proveržis, reik...

    2
  • EK tęsia desperatiškas pastangas riboti archeologijos importą iš trečiųjų šalių
    EK tęsia desperatiškas pastangas riboti archeologijos importą iš trečiųjų šalių

    Antrasis Europos Komisijos (EK) pranešimas siekiant pateisinti naują reglamentavimą dėl archeologijos importo licencijavimo vėl nepateikia jokių neteisėtos prekybos šiais objektais egzistavimo įrodymų. ...

    1
Daugiau straipsnių