Mintys iš Talino apie Babčenką, istoriją ir žurnalistiką

Talinas – gera vieta diskutuoti apie istoriją. Šiuolaikinė Estijos respublika, atsikūrusi 1991 metais, išsaugojo glaudžius ryšius su savo tarpukario pirmtake.

Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus. Kitoje miesto pusėje esančiose karių kapinėse amžino poilsio vietą rado sovietų, estų, vokiečių ir britų kariai – kaip ir „Alioša“, paminklas nežinomam sovietų kareiviui. Jo perkėlimas į šias kapines iš Talino centro 2007 metais išprovokavo riaušes ir pirmąją pasaulyje valstybės prieš kitą valstybę įvykdytą kibernetinę ataką.

Konferencijos diskusijų temos buvo įvairios, pradedant susimąstyti skatinančiais abstrakčiais pasvarstymais, baigiant kontroversiškais praktiniais reikalais. Žurnalistika yra pirminis istorijos juodraštis, todėl gluminantys įvykiai, susiję su žurnalisto Arkadijaus Babčenkos inscenizuota mirtimi Ukrainoje, buvo gyvai aptarinėjami. Didžiosios daugumos dalyvių nuotaikos buvo proukrainietiškos: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid didelę dalį savo įžanginės kalbos skyrė šios šalies aktyviai pilietinei visuomenei girti ir ragino užsieniečius palaikyti Kijevo pastangas atremti Rusijos agresiją. Vėliau ji dalyvavo viename žaibiškame sambūryje, kuriuo demonstruotas palaikymas ukrainiečių politiniams kaliniams Rusijoje.

Tačiau daugeliui taip pat atrodė, kad Babčenkos afera yra sunkiai pateisinama. Kaip pasakė vienas dalyvis iš Ukrainos, apsimesti mirusiu siekiant sučiupti žudiką (ir užkirsti kelią tolesnėms mirtims) yra viena. Klaidinančios informacijos sąmoningą sklaidą palaikyti sunkiau. Ukrainos valdžia dėl pono Babčenkos mirties nedelsdama ir tiesiogiai apkaltino Rusiją. Neabejotina, jog tai buvo viliojantis pasirinkimas, žinant Rusijos piktavališkų veiksmų ir slapto kenkimo istoriją. Tačiau tai sumenkino šios gudrybės operatyvinę sėkmę.

Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė.

Žurnalistai dabar, o vėliau – istorikai mėgins visa tai suprasti. Kai kuriems svarbi naujiena – kad SBU, prieštaringai vertinama Ukrainos žvalgybos tarnyba, galiausiai ėmėsi saugoti žurnalistus, patiriančius didelių pavojų.

Kiti, pavyzdžiui, emigravęs rusų aktyvistas Garis Kasparovas, sako, kad Ukrainos valdžia be reikalo kritikuojama už šią „keistą apgaulę“, nes Rusijos tarnyboms užsiimti žudymais ir bauginimais yra įprasta.

Kritikai pateikia kitokių argumentų. Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė. Ji gali būti susijusi su verslo ir politine konkurencija; Rusijos valstybės vaidmuo nebuvo įrodytas.

Šia prasme Babčenkos byla yra mikrokosmosas, atspindintis platesnius ginčus dėl tolimesnės praeities. Svarbiausia – ne nustatyti, kas teisus ir kas klysta, o turėti galimybę laisvai apie tai diskutuoti. Rusijoje šios galimybės nėra – nei susiduriant su kasdieniais Kremliaus nusižengimais, nei su šios šalies pastangomis paversti istoriją ginklu ir pridengti praeities nusikaltimus imperialistine pompastika.

Toks požiūris į istoriją yra pačių susikurtas kalėjimas. Viena iš Talino konferencijos temų buvo „Kam priklauso istorija?“, bet šios sekcijos dalyviai argumentavo, kad toks klausimas neteisingas iš principo. Istorija priklauso mums. Mūsų gebėjimą ją suprasti ribojamas tik mūsų protų energija. Dar daugiau, tai lemia mūsų gyvenimą. Pasak vieno iš pranešėjų, dabartis yra mūsų patirties (ir kaip ją vertiname) bei mūsų lūkesčių derinys.

Praeitis savo ruožtu nėra iškalta akmens plokštėse, kad jos reikėtų mokytis ir ją garbinti. Nauji faktai, argumentai ir vertinimai lemia, kad ji nuolat yra peržiūrima. Kremliaus polemikai dažnai sako, kad Rusijos kritikai mėgina „perrašyti istoriją“ – pavyzdžiui, keldami klausimus dėl Sovietų Sąjungos vaidmens prieš Antrąjį pasaulinį karą, jo metu ir jam pasibaigus. Tačiau, kaip pastebėjo vienas konferencijos pranešėjų, „būtent tai ir yra istorikų darbas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
Daugiau straipsnių