Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Istorijos suvokimas padeda išsklaidyti šią savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą gaubiančią niūrią atmosferą. Prezidentas Emmanuelis Macronas sustiprino savo psichologinį karą prieš „smegenų mirties“ ištiktą Aljansą, pareiškęs, kad Vakarams reikėtų labiau bijoti terorizmo nei Rusijos arba Kinijos. Tuo metu Donaldo Trumpo pirštai tebebus pakibę virš potencialiai pragaištingų jo klaviatūros mygtukų: vienintelė JAV prezidento ūmiai pasiųsta tviterio žinutė galėtų, bent jau visuomenės ir mūsų priešininkų akyse, sužlugdyti Amerikos saugumo garantijas Europai, kurios yra NATO egzistavimo pagrindas.

Visa tai yra rimtos problemos. Tačiau NATO – labai atspari. Aljanso narės gali krūpčioti nuo pono Macrono pastangų atkreipti į save dėmesį, bet jis, palyginus su Ch. de Gaulle'u, yra sukalbamas ir konstruktyvus sąjungininkas.

Turkijos elgesys tampa išbandymu NATO teiginiams, kad ji yra vertybėmis grindžiamas aljansas. Šiaip ar taip, didžiąją dalį Šaltojo karo Ispanija ir Portugalija buvo diktatūros. Graikija ir Turkija taip pat ne visuomet buvo pavyzdingos demokratijos.

Pono Macrono pernelyg apibendrintas požiūris (kurį jis pats mieliau vadintų „vizionierišku“) gali būti gerai įvertintas namuose. Vis dėlto jis nepadeda kurti konsensuso, būtino, kad reikalai judėtų į priekį. Prancūzija pykdo Lenkiją, Baltijos šalis ir netgi Vokietiją. Prancūzijos prezidentas taip pat sudegino savo politinį kapitalą itin nevykusiu sprendimu blokuoti derybų dėl Šiaurės Makedonijos (Balkanų valstybės, kuri per šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą tikisi sulaukti žalios šviesos savo narystei NATO) stojimo į Europos Sąjungą.

Kol kas Prancūzijos eretiško nusistatymo pagrindinis rezultatas – sugriežtėjęs ortodoksinis atlantizmas Vokietijoje. Vokiečiai nemėgsta prezidento Trumpo, bet jiems dar labiau nepatinka pernelyg susireikšminantys Prancūzijos politikai. Kai JAV administracija sumažino savo indėlį išlaikant NATO būstinę, šį trūkumą Vokietija nedelsdama padengė.

Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2014 metais paskatino pavėluotą, bet naudingą NATO atgrasomųjų priemonių sustiprinimą. Sąjungininkų pajėgų rotacijos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje reiškia, kad bet kokia Rusijos agresija prieš šias šalis kainuotų daug daugiau ir būtų sunkiau įvykdoma, palyginus su padėtimi prieš dešimt metų. Iš dalies tai lemia, kad potencialus Rusijos netikėtas puolimas šiaurės rytų Europoje nebeturėtų patekti netgi į Vakarų valstybėms kylančių pagrindinių problemų dešimtuką.

Tiesa, kad Kremliaus žaidimai pagal principą „skaldyk ir valdyk“ būna atgrasūs ir kai kada – veiksmingi. Rusija atakuodavo Vakarų politines sistemas – ne vien Jungtines Valstijas 2016-aisiais, bet ir Prancūziją (kaip turėtų prisiminti ponas Macronas]. Vis dėlto visam Aljansui Kinija dabar kelia daug didesnę grėsmę negu Rusija. Pekino režimas turi pasaulinių ambicijų, o jo pasiekiama erdvė ir įtaka – gerokai didesnė, nei galėtų apžioti Vladimiro Putino menkstanti galybė, palaikoma pajamomis už naftą.

Vakarų patiriami pagrindiniai iššūkiai – ne kariniai. Jie daugiausiai kyla iš ekonomikos sistemų trūkumų: nešvarių pinigų politikoje, įsivaizduojamo nesąžiningo santykio tarp rizikos ir naudos, taip pat kai kurių sričių didėjančio technologinio atsilikimo nuo Kinijos. To padariniai silpnina santarvę šalių viduje ir tarpusavyje, taip pat sukuria daugybę palankių galimybių mūsų priešininkams. Šios problemos – išsprendžiamos, bet sprendiniai reikalauja gilių apmąstymų ir skausmingų pasirinkimų, kuriuos daugiausiai turi atlikti nacionalinės vyriausybės. Tuo metu pastarosios, švelniai tariant, nelabai pajėgios atremti šį iššūkį.

Tiesa, kad NATO galimybės suteikti pagalbą šioje srityje yra ribotos. Tačiau tikrai nėra sąžininga kaltinti plaktuką, kad jis nėra atsuktuvas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bazaras

bazaras portretas
Spaudoj ne vienos eilutes, kad euroidijotai prabudo: suprato, kad persai juos apgavo! Jie turi raketas, kurios gali nesti atomini ginkla...Ir vel zidai kalti: pirmi prakalbo, kad persai derisi, kaip turguj... O margarinai su makaronais tik padlaidziavo, o persas - ministras is pasitenkinimo zvenge.

Vargšas senis Kęstas jau nebeskiria NATO nuo PPO

Vargšas senis Kęstas jau nebeskiria NATO nuo PPO portretas
Tai vargšas nusenęs žmogelis – okupacijos laikų liekana. Visą laiką sąžiningai tarnavo sovietų represinėse struktūrose. Negailėdamas jėgų kovojo su Sovietų Sąjungos priešais, naikino ir trėmė visus, netikinčius šviesiu komunizmo rytojumi. Vykdė ir viršijo Komunistų partijos iškeltus penkmečio planus. Visas sovietines šventes šventė negailėdamas sveikatos. Nenuostabu, kad žmogelis prieš laiką susidėvėjo ir psichiškai, ir fiziškai. Dabar prisiduria pragyvenimui, rašydamas komentarus, liaupsinančius fašistinę Kremliaus milijardierių kliką ir keikiančius Lietuvą. Nebesupranta žmogelis apie ką straipsnyje rašoma, todėl jo komentarai ne į temą. Kadangi apmokama pagal žodžių kiekį komentare, visada gale prirašo. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Anonimas portretas
Tovariš komsorg LUKASAS vsėgda prav - ura tovarišči :))) Visai kaip 1979 metais. :)
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

  • Etika yra „jerunda“
    Etika yra „jerunda“

    Žaliausias Lietuvos valstietis Ramūnas Karbauskis, save pasiskyręs savo sukurto Seimo Kultūros komiteto pirmininku, teikė gražios vilties. Kad ko ko, o kultūros mūsų šalyje turėsime tiek, jog net patiems bus per daug. Ją net eksportuosime į ...

    3
  • Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis
    Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis

    Paskubomis Vyriausybės ir Seimo dauguma siūlo naujus mokesčius, bandant iš vienų atimti ir kitiems pridėti, nors pabaigoje visi mokėsime daugiau. ...

    8
  • Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės
    Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

    Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyventojų, kurie vie...

    1
  • 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams
    2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

    Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos. Nors pastaruoju metu rinkose buvo stebima nemažai gerų ženklų, lėtas augimas, pinigų politikos aktualijos ir išl...

  • Valdžią išgelbės kanapės
    Valdžią išgelbės kanapės

    Seimo bufeto sardelių valgytojai visai sulaukėjo. Panteistinės politikos vaidilutei A. Širinskienei išbraukus vieną žodį, planuojama jau apmokestinti ne pirmąkart Lietuvoje registruojamą automobilį, o kiekvienąkart jį registruojant. ...

    7
  • Kalėdiniai stebuklai
    Kalėdiniai stebuklai

    Šiandienos žmones kalėdinė nuotaika užvaldo anksti. Britų statistikos duomenimis, rugpjūčio 19-oji yra ta diena, po kurios ima daugėti "Google" paieškų "Kalėdų Senelis", "dovanos". Na, pas mus rugpjūtis d...

    1
  • Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje
    Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje

    O tempora, o mores (O laikai, o papročiai). Taip ir norisi ištarti didžiojo romėnų oratoriaus, politiko ir filosofo Marko Tulijaus Cicerono žodžius matant, kokia kebli padėtis susidarė ne antikinės Romos, bet šių laikų Lietuvos Respubl...

    12
  • Intriga išgaravo?
    Intriga išgaravo?

    Jei jis būtų politikas, dalyvaujantis Seimo rinkimuose, nugalėtoją būtų galima skelbti dar net neatvėrus balsavimo urnų. Vos prieš keturis mėnesius jis išgyveno skaudžiausią košmarą per savo karjerą, bet netrukus sulauks did...

    1
  • Gyvenimas be dramų
    Gyvenimas be dramų

    Japonija, Filipinai, Kongas, Malaizija, Singapūras, Nepalas, Kuba – tai keletas tolimų šalių, kurių kasdienybės akimirkos užpildo Kauno fotografijos galerijos erdvę, kurioje vyksta fotomenininko, vieno pirmųjų Lietuvos alpinistų Romualdo...

Daugiau straipsnių