Minint pavergtųjų tautų išsivadavimo sukaktis žvilgsnis krypsta į ateitį

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo.

Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus.

Tai prilygo politiniam žemės drebėjimui – ir jis buvo toli gražu ne pirmasis Lenkijoje, didžiausioje ir sunkiausiai suvaldomoje šalyje iš priklausiusių Kremliaus imperijai. Lenkai priešinosi kolektyvizacijai, išlaikė stiprų katalikų tikėjimą ir tautinę tapatybę, taip pat ne kartą buvo sukilę prieš savo valdytojus komunistus.

Triuškinamai laimėti 1989 metų birželį surengti rinkimai atvėrė kelią pirmajai per 50 metų šios šalies nekomunistinei vyriausybei, vėliau panaikinusiai planinę ekonomiką, atkūrusiai teisinę valstybę ir pradėjusiai šalies integraciją į NATO ir Europos Sąjungą.

Jie taip pat suteikė milžinišką postūmį platesnei komunizmo griūčiai, paspartino Vengrijos judėjimą į politinį pliuralizmą ir stagnuojančias šalis, tokias kaip Rytų Vokietija, pavertė verdančiais katilais. Per vėliau tais metais Čekoslovakijoje vykusias dideles demonstracijas buvo garsiai skanduojama: „Nenorim būti paskutinis tvoros baslys!“

Lenkai turi teisę klausti pasaulio, ar jis pripažįsta ir prisimena šių įvykių svarbą. Kitaip tariant, kodėl Vakarai nėra dėkingesni?

Šis klausimas daug atskleidžia. Iš dalies jis kyla iš susitelkimo į savo reikalus. Lenkija iš tikrųjų buvo svarbi, bet ne mažiau svarbios ir kitos šalys bei asmenys. Būtų galima paminėti Andrejaus Sacharovo asmeninę drąsą, Lietuvos Sąjūdį, Estijos Kongresą, Latvijos Liaudies Frontą, Ukrainos „Ruch“ ir daug kitų. Tai nėra indėlio į istoriją olimpiada.

Esu britas ir puikiai visa tai suvokiu. Viena labiausiai erzinančių mano šalies politinių diskusijų klišių yra pareiškimas, kad „1940-aisiais kovojome vieni“. Taip, tiesa, kad mes (kartu su Suomija ir Sovietų Sąjunga) išlikome vienintelės kovojusios Europos šalys, neokupuotos per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau galima suprasti, kodėl tokios valstybės kaip Graikija, Norvegija ar Lenkija, jau nekalbant apie tolimąsias sąjungininkes – pavyzdžiui, Australiją – suirzta, kai jų indėlis į šią kovą atsainiai ignoruojamas.

Tačiau Lenkijoje šis klausimas taip pat kyla iš pernelyg gerai pagrįsto atskirties ir išdavystės pojūčio. Esą Vakarai ignoruoja Lenkijos vaidmenį 1989-aisiais dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jie užmiršo sovietų įsiveržimą 1939 metų rugsėjo 17-ąją, prisidėjo dangstant Katynės žudynes, leido žlugti Varšuvos sukilimui ir Jaltoje atidavė šalį sovietams.

Šis naratyvas visuomet būdavo nenaudingas. Na, o dabar jis yra pasenęs. Lenkija nėra užmiršta Vakarų – ji yra Vakarų dalis. Daugumai žmonių, gimusių po 1980-ųjų, pati „Rytų Europos“ ir „buvusių komunistinių šalių“ idėja atrodo tokia pati keista ir neaktuali, kaip ir kalbos apie „buvusią Austrijos-Vengrijos imperiją“.

Pavyzdžiui, Lenkija tampa pagrindine JAV karine partnere žemyninėje Europoje. Lenkas Donaldas Tuskas pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai – tai vienas iš dviejų svarbiausių postų Europos Sąjungoje. Lenkijos ekonomika nuo 1989 metų išaugo trigubai. Kitaip nei visos kitos išsivysčiusios pramonės šalys, ji per pastarąjį ketvirtį šimtmečio nė karto nepatyrė recesijos. Lenkija sukūrė stiprias institucijas, joje klesti pilietinė visuomenė, sėkmingai integruojama iki milijono migrantų – daugiausiai iš Ukrainos. Vidaus politikos nesutarimai gali atitraukti dėmesį nuo šių laimėjimų, bet Lenkija dar niekada nebuvo turtingesnė, stipresnė, laimingesnė arba saugesnė.

Laimei, daugmaž tą patį galima pasakyti apie daugumą kitų buvusių pavergtųjų tautų, švęsiančių savo indėlį į šlovingas šių metų sukaktis.

Kiekviena šalis gali ir turi atsigręžti į savo istoriją – tiek keliančią pasididžiavimą, tiek gėdingą. Tačiau dabartis yra daug svarbesnė, o ateitis – daug labiau jaudinama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuostaba

nuostaba portretas
Vietoje propagandinio burbulo geriau tokie lucasai paskaitytų normalų straipsnį apie vargšus lenkus? Pvz. A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu.

ane?

ane? portretas
Tam tikra prasme pasaulyje visos tautos yra pavergtos.

juodas

juodas   portretas
propogandonas......
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Europinė buhalterija
    Europinė buhalterija

    Gimę šliaužioti, skraidyti negali. Tuo įsitikino Lietuvos futbolo klubai, išplaukę į tarptautinius vandenis. Marijampolės "Sūduva" šią savaitę baigė pasirodymą UEFA Čempionų lygos atrankoje, Vilniaus "Riterius&q...

  • „Černobylio“ tiesa
    „Černobylio“ tiesa

    Televizijos HBO serialas "Černobylis" – drama, rekonstruojanti atominės elektrinės avarijos įvykius 1986 m. Černobylio mieste, Ukrainoje, sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio žiūrovų susidomėjimo. Šiandien vietos, kuriose f...

  • Viskas dėl pinigų
    Viskas dėl pinigų

    Legendos byloja apie kadaise prie rytinės Irako sienos buvusią persų (indoeuropiečių-arijų) valstybę Iraną. Kai kas sako, kad šį stambiausią musulmonų šiitų bastioną ten galima rasti ir šiandien. Daugelį metų, padedamas slap...

  • Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą
    Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą

    Sužinojęs apie Aukščiausiojo teismo sprendimą nugriauti pastatą prie Vijūnėlės tvenkinio, labiausiai pergyvenu, kad dėl to, kas vyko šešerius metus, nukentėjo nekaltas žmogus, šio pastato savininkas. Aš jį paskati...

    13
  • Kaip išlyginti pajamų nelygybę?
    Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

    Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais...

    6
  • Prezidento portretas
    Prezidento portretas

    Vokietijos kanclerė A.Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama, nes kitaip sveikata nebeleidžia. Pasirodo, galima koreguoti net diplomatinį protokolą ir pasaulis nesugriūva. ...

    7
  • Dėl posto parduotų ir mamą?
    Dėl posto parduotų ir mamą?

    Prezidentas inauguruotas, pokylis baigėsi, tad politikų karas gali tęstis. Kai kam dėl išlikimo, pamirštant elementarias vertybes, – svarbiausia išsaugoti postą. Jo įsikabinęs laikosi ne tik Seimo pirmininkas iš Kauno r...

    2
  • Apie darbą ir dalyvavimą kuriant pasaulį
    Apie darbą ir dalyvavimą kuriant pasaulį

    Aš žinau, kaip Dievas jautėsi, kai kūrė pasaulį. Ne vienus metus dirbusi kartą išeidama į darbą uždariau namų duris ir supratau, kam žmogus eina į darbą. Tikrai. Supratau, kas ten prirašyta toje pasakoje apie pasaulio sukūrim...

    1
  • Nepavykęs prisitaikymas prie klimato kaitos tampa esminiu EK prioritetu
    Nepavykęs prisitaikymas prie klimato kaitos tampa esminiu EK prioritetu

    Vakar Europos Komisijos pirmininke tapo vokietė Ursula von der Leyen, iki šiol ėjusi Vokietijos gynybos ministrės pareigas. Prieš balsavimą vykusioje rytinėje sesijoje būsimoji pirmininkė išsakė savo pozicijas dėl Europos Komisijo...

  • Vėl tik lopus dėliojame
    Vėl tik lopus dėliojame

    Viena rinkimų banga praėjo, ir jau prasidėjo pasirengimas kitų metų rinkimams. Rinkiminius 2020 metus valdžia pradės pakėlusi minimalią mėnesio algą (MMA). Žada, jog vidutinis darbo užmokestis taip pat augs. Puikus siekis, prisidėsiantis prie ger...

    3
Daugiau straipsnių