Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų.

Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas. 

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Blinda

Blinda portretas
Kam dirba visokie ... viciai. Kas duoda teise ne lietuviams, skleisti melagingas, prasimanytas-masoniskai arabiskas hipotezes, ka?

Anonimas

Anonimas portretas
P.S. Iš straipsnio darosi aišku, kad pačiam Kamuntavičiui neaišku, kieno valstybė buvo Lietuva - lietuvių ar gudų. Gaila žmogaus :)

Vilius

Vilius portretas
Nepainiokit valstybės statuso. Ir Mindaugo, ir vėlesniais laikais Lietuva buvo karalystė, nepriklausomai nuo to, ar jos valdovas buvo krikštytas ir popiežiaus karūnuotas, ar ne. Gedimino Lietuva Europoje buvo pripažinta de iure ir be jo krikšto, o jis pas tituluotas karaliumi (rex). Pavadinimas LDK (lot. Magnus Ducatus Lithuaniae) Europoje atsirado tik XV a. pradžioje, kai Lietuva JOgailos pastangomis jau buvo nužeminta iki kunigaikštystės. Bet kuri kunigaikštystė yra karalystės dalis ir jos autonominė vasalė. Rytų slavai savo valstybinius darinius vadino "kniažestvomis dėl to, kad jos nebuvo suvienytos ir priklausė nuo mongolų. Tik rusai iš tradicijos kunigaikštyste vadino ir nepriklausomą suvienytą Lietuvą. Nenusikliedėkit kai kas ir dėl vad. gudų rašto - Mindaugo laikais Lietuvoje jo dar nebuvo. Seniausi raštai kanceliarine slavų kalba Lietuvoje pasirodė tik XIV a., kai prie valstybės buvo prijungta didžiuliai slaviški plotai.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    5
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių