Mėnulio terapija

Net jei skrydis neįvyktų ir penktadienį, NASA tikslas nesikeis: JAV įvykdys 1972 m. gruodį paskutinio Mėnulį aplankiusio žmogaus Eugene'o Cernano duotą pažadą grįžti „su taika ir viltimi visai žmonijai“. Na, ir leis Artemidei pasivyti brolį Apoloną: šio graikų dievo vardu pavadinta misija į Mėnulį spėjo nuskraidinti dvylika astronautų.

NASA tikisi, kad Mėnulio tyrimai suteiks naujos informacijos ne tik apie šią planetą, bet ir apie Žemę, visą Saulės sistemą. Misija „Artemis“ taip pat siekiama pasirengti žmonių išsilaipinimui Marse.

Žmonija geba ne tik eikvoti gyvus ir negyvus žemės turtus, tobulinti vienas kito naikinimo ginklus, bet ir pakelti akis į dangų, svajoti ir imtis misijų, kurios dar taip neseniai atrodė neįmanomos.

Dideli ne tik projekto vykdytojų lūkesčiai, bet ir jo kaina: skaičiuojama, kad iki pirmojo astronauto sugrįžimo į Mėnulį 2025 m. bus išleista apie 93 mlrd. eurų. Vien dėl šio skaičiaus Artemidės svajonė negali likti nesukritikuota. Juk, skirtingai nei prieš pusšimtį metų, šiandien NASA ant kulnų lipa privati bendrovė „Space X“, kurianti daugkartinio naudojimo raketą, tad kelionė į Mėnulį būtų gerokai pigesnė. Kam apskritai tiek vargti (ir išlaidauti) dėl to, kas jau buvo sėkmingai įrodyta prieš pusšimtį metų? Ar ne geriau užuot gviešiantis svetimos planetos, daugiau investuoti į savąją?

Atsakymas į visus šiuos klausimus vienas: sugrįžimas į Mėnulį pirmiausiai yra politinis sprendimas.

Tuo metu, kai kosmoso entuziastai dalijosi sklypus Marse, apie paprasčiau pasiekiamą Mėnulį priminė Donaldas Trumpas, panūdęs „padaryti Ameriką vėl didžią“ ne tik Žemėje, bet ir danguje. Nors iš Baltųjų rūmų jis pats išskrido anksčiau, nei Artemidė leidosi brolio pėdomis, politiniai misijos aspektai niekur nedingo. Skrupulingai laikydamasi naujųjų JAV prioritetų, NASA į Mėnulį ketina skraidinti pirmąją moterį, pirmąjį ne baltaodį žmogų, pirmąjį Kanados ir laisvosios Europos atstovą.

Tačiau Mėnulio renesansas prasmingas ir dėl kitos priežasties. Jis – nelyg keiksmažodžiu tapusi pandemija – sužadina susidomėjimą mokslu ir įrodo mums patiems: žmonija geba ne tik eikvoti gyvus ir negyvus žemės turtus, tobulinti vienas kito naikinimo ginklus, bet ir pakelti akis į dangų, svajoti ir imtis misijų, kurios dar taip neseniai atrodė neįmanomos.