Mūsų Lietuvos gyventojai baigia nužmogėti važinėdami miesto gatvėse. Vakar, pirmadienį, po devynių penkiolika, savo maža mašina vykau Naująja Uosto gatve. Ties sankryža su Naujojo Sodo gatve mane pavijo didelis sidabrinis visureigis "Toyota". Prie vairo sėdėjęs jaunuolis ėmė man ilgosiomis šviesomis signalizuoti, kad traukčiausi jam iš kelio. Aš pastabdžiau, nes nežinia, ko galima tikėtis iš galvijų, kurie vairuoja galingą mašiną. Visiškai įsiutęs vyriškis pralenkė mano automobilį iš dešinės pusės ir dar lenkdamas grėsmingai ėmė mosuoti rankomis. Esą, ko nesitrauki, niekše.

Tokių akiplėšų nebijau, tačiau tai nėra malonu. Be to, tokiais atvejais nuolat kankina noras įsibėgėjus taranuoti tokių motorizuotų chuliganų automobilius.

Turiu dvi mašinas – vieną didelę, kitą mažą. Kai tik po Klaipėdą važinėju mažąja, visada prasideda cirkai. Rodos, visiems trukdai, niekas į tave nekreipia dėmesio, tarsi tavęs nemato, lenda prieš pat nosį taip, kad turi nuolat stabdyti.

Matyt, klaipėdiečiai vairuotojai mano, kad mažus automobilius vairuoja tik žiopliai, nevykėliai ir elgetos, todėl ir terorizuoja tokius. Net girdėjau pasakymą: "Kur lendi, gatvės utėle!" Taigi komentarų tarsi ir nebereikia.

Visiškai reikalai pasikeičia, kai persėdi į didelę mašiną. Tada tave visur užleidžia, prasilenkdami pagarbiai pasižiūri, matyt, jaučia kažkokį nevisavertiškumo kompleksą.

Klaiku. Žodžiu, pas mus eismo dalyviai vertinami pagal automobilio brangumą ir dydį. Visa kita neturi reikšmės. Tai yra labai provincialu.